Garsios modeliuotojos memuarai

Nors pirmųjų lietuviškų mados namų nebėra, vienos reikšmingiausių Vilniaus modelių namų meno vadovės Dalios Jurginienės balsą šiandien galima girdėti Vilniaus dizaino kolegijoje. Čia ji dėsto aukštosios mados istoriją ir eksperimentinį dizainą, o jos vardas iki šiol skamba garsių lietuvių dizainerių ir mados pasaulio atstovų lūpose. Dizaineriui Juozui Statkevičiui ir Vilniaus dailės akademijos profesorei Jolantai Talaikytei, nedrąsiai žengiantiems pirmuosius karjeros žingsnius, ji buvo kūrybos idealas, karjeros aukštumų matas, o noras iki jo stiebtis padėjo surasti savąjį sėkmingos veiklos kelią. Žurnalui „L’Officiel” garsi modeliuotoja pasakojo apie savo karjeros kelią ir lietuviškos mados paveikslą prieš daugiau nei dvidešimtį metų.

Mados pasaulis Daliai Jurginienei buvo savas nuo pat vaikystės. Jos mama rengdavosi pas tuo metu garsią prancūzų siuvėją Trėją. Pastaroji, žinodama Smetonos pobūvių datas, specialiai iš Paryžiaus atveždavo prabangių audinių ir siūdindavo pasaulines madas atitinkančius drabužius: „Tuo metu Lietuvoje viskas buvo lygiai taip pat, kaip ir Vakaruose: visos mados, audiniai, papuošalai. Ponios nuolatos keliaudavo po užsienį ir domėdavosi, kas aktualu, madinga, tad Lietuvą naujienos pasiekdavo tokiu pačiu greičiu, kaip ir dabar…“

Savąjį kelią mados srityje Dalia Jurginienė pradėjo 1963 m., Vilniaus modelių namuose įsidarbinusi piešėja. Kas pusę metų jai reikėdavo nupiešti 30 drabužių modelių iliustracijų su visomis smulkiausiomis techninėmis detalėmis. Vėliau ji kūrė kolekcijas vaikams, 1968 m. įgijo modeliuotojos specialybę Dailės institute ir pagaliau jaunoji dizainerė pradėjo kurti madą moterims Vilniaus modelių namuose. „Profesine prasme tokia tvarka buvo palanki: pradedi nuo drabužių vaikams ir su kiekviena kolekcija augi pats, mokaisi mados esmės – konstravimo. Moteriškų kolekcijų kūrimas tuo metu buvo laikomas karjeros viršūne, kurią pasiekęs modeliuotojas privalėjo mokėti viską. Šiais laikais labai pasigendu, kad būtų kalbama apie konstrukciją, o ji visais laikais buvo mados pagrindas“, – tvirtai įsitikinusi Dalia Jurginienė.

„Šiais laikais labai pasigendu, kad būtų kalbama apie konstrukciją, o ji visais laikais buvo mados pagrindas.“

Vakarinės suknelės sukūrimas tuo metu buvo laikomas aukštuoju pilotažu, prie kurio modeliuotojai prisiliesti teko tik po 12 metų, praleistų dirbant, gilinant žinias ir tobulinant įgūdžius. „Tai buvo aukštoji mada tikrąja šio žodžio prasme: daug rankų darbo, geriausi audiniai ir sudėtingos konstrukcijos.“ Tačiau toks įvykių posūkis nebuvo aklai siektas tikslas – prie jo dizainerė priartėjo palaipsniui, nuosekliai dirbdama. Mados kūrėja prisimena, kad tuo metu atlyginimai priklausė nuo to, kiek iš 12 pramoninės kolekcijos modelių paplisdavo rinkoje. Tačiau šalia buvo kuriami ir parodomieji modeliai, sudėtingi ir kūrybiški, su kuriais Vilniaus modelių namai dalyvaudavo tarptautinėse parodose ir dominavo geriausiųjų penketuke tarp dviejų Maskvos, Talino ir Rygos mados namų.

„Po pristatymų tarptautiniuose renginiuose sulaukdavome gražių atsiliepimų užsienio spaudoje, net Amerikos ir Prancūzijos, gaudavome laiškų su prašymais atsiųsti vieną ar kitą suknelę…“ – laikus prieš nepriklausomybės atgavimą prisimena modeliuotoja. O štai Atgimimo metais, anot Dalios Jurginienės, lietuvių modeliuotojai labiausiai garsėjo kaip gebantys kūrybiškai interpretuoti tautinius motyvus.

Vilniaus modelių namų vyriausiąja modeliuotoja ir meno vadove Dalia Jurginienė dirbo 1986–1994 metais. Per tą laiką ji atrado ir pastūmėjo į priekį ne vieną talentingą kūrėją. Vėliau dizainerei teko dirbti įvairiose Lietuvos drabužių pramonės kompanijose, „Vilniaus kailiuose“, mados namuose Nijolė.

Ilgi metai mados versle padėjo jai suvokti sudėtingą mados pasaulio žaidimą: „Mada visais laikais buvo labai komplikuotas verslas, kurio viršūnėje visuomet karaliavo rinka. Ypač tai pasakytina šiandien, kai konkurencija – nesuvokiamų mastų. Kasmet pas mane ateina po naujų 20 studentų. Nors ir ne visi tampa mados kūrėjais, dauguma susiranda vietą po saule, neprapuola. Labai žaviuosi Giedriaus Paulausko, Ramunės Piekautaitės, Juozo Statkevičiaus kūryba. Stipriais profesionalais tampa tie, kurie suvokia, kad visų pirma reikia išmokti konstruoti, o tada galėsi kurti bet ką, kad ir dabar madingą dekonstruktyvizmą. Apsidairykime, visi stipriausi pasaulio dizaineriai pirmiausia yra geri konstruktoriai“, – patirtimi dalijasi modeliuotoja.