Georges’as Jalou – legendinis „L’Officiel“ tėvas

Pusę žurnalo gyvavimo laikotarpio, nuo 1947-ųjų, George’as Jalou buvo „L’Officiel“ dalis.(„L’Officiel” archyvo nuotr.)

91-uosius metus gyvuojantis prancūzų mados biblija vadinamas žurnalas „L’Officiel“ neįsivaizduojamas be vienos asmenybės, kurios pasaulyje jau nebėra, tačiau kurios dvasia plevena gyvoje šio leidinio istorijoje. Tai Georges’as Jalou, iki gyvenimo pabaigos su savo žmona Ully Jalou buvęs žurnalo „L’Officiel de la couture et de la Mode de Paris“ garbės prezidentas. Guy Monréalis jo netektį lygina su našlaičio dalia: „L’Officiel“ liko be tėvo. George’as Jalou – jo siela ir įkūrėjas. Žurnalas buvo jo aistra ir gyvenimo variklis.“

Pusę žurnalo gyvavimo laikotarpio, nuo 1947-ųjų, George’as Jalou buvo „L’Officiel“ dalis. Leidinio valdytoja ponia Castagnié pastebėjo jauno maketuotojo Georges’o Jalou sugebėjimus ir atvėrė jam „L’Officiel“ duris. Netrukus gabus ir kūrybingas maketuotojas tapo smalsiu, charizmatišku vyriausiuoju redaktoriumi, o iškart po ponios Castagnié mirties – ir žurnalo valdytoju. Dar iki šio posto Georges’as Jalou ir jo žmona Ully, turėję jautrią mados uoslę ir įžvalgą, dėjo viltis į Jeaną Cocteau ir kitus mados pasaulio revoliucionierius – Pierre’ą Cardiną, Yves’ą Saint Laurent’ą ir André Courrèges, karštai juos palaikė.

Tikruosius savo sugebėjimus Georges’as Jalou atskleidė 1975-aisiais. Jo užsidegimas padėjo „L’Officiel“ paversti garsiu mėnesiniu mados žurnalu. Neabejotinai prie to prisidėjo ir Georges’o žmona Ully, nepakartojamos elegancijos moteris, gyvas šio mados leidinio talismanas. Ully Jalou – taikli talentų atradėja, sugebėjusi suburti puikią žurnalistų ir fotografų komandą.

Neilgai trukus buvo išleistas „L’Officiel new-look“, Georges’o Jalou valdytas stipria geležine ranka, apmauta švelnia zomšos pirštine. 1977-aisias pasirodė antrasis žurnalas „L’Officiel Hommes“. Guy Monréalis rašo prisimenąs, kaip tarpininkavo Georges’ui Jalou, kai jis kreipėsi į Gonkūrų premijos laureatą Yves’ą Navarre’ą dėl skyriaus gėjams. Vyriausiojo redaktoriaus nuomone, išvaizda besirūpinantys homoseksualai turėjo būti potencialūs vyriško mados žurnalo skaitytojai. Tais laikais panaši mintis buvo visiškai neįtikėtina!

„Georges’as Jalou buvo dažnai minimas ir aptariamas žiniasklaidoje, jis neretai išsišokdavo, pasižymėjo rėksmingais pykčio protrūkiais, bet šie beveik visada galėdavo būti pateisinti griežta disciplina ir tobulybės siekiu. Jis iš prigimties buvo estetas, dievino moteris ir klasikinę eleganciją (išskyrus aprangą Sen Tropezo paplūdimiuose), nekentė džinsų, tačiau gyveno avangardinio stiliaus namuose… Labai gražus jaunas vyras (panašus į Tyrone’ą Powerį) išliko subtiliai koketiškas ir dėl to visuomet palikdavo gerą įspūdį. Mėgdavo vilkėti baltą paltą, buvo griežtas vadybininkas, bet ne visada suprato pinigų esmę“, – tokį legendinį vyriausiąjį redaktorių prisimena Guy Monréalis.

Net ir siekdamas karjeros aukštumų Georges’as Jalou buvo geras, didžiausios pagarbos vertas vyras, tėvas ir didis žmogus. Šiandien „L’Officiel“ laivo šturvalą iš jo rankų yra perėmę vaikai Laurent’as, Marie-José bei Maxime’as ir žurnalas plaukia kaip niekada plačiais šlovės vandenynais. Leidiniu labai didžiavosi legendinis jo kapitonas Georges’as Jalou, neginčytinai svarbiausia asmenybė šio laivo istorijoje, kaip ir spaudos bei mados pasaulyje.

Lietuviškam „L’Officiel” žurnalui parengta pagal Guy Monréal medžiagą