Berlyno kino festivalyje – politinių įvykių atspindžiai

Šiandien, vasario 9-ąją, Vokietijos sostinėje atidaromas dešimt dienų truksiantis 62-asis Berlyno kino festivalis, kurio programoje dominuoja socialinių perversmų bei politinių neramumų temos.

Politinėmis diskusijomis ir sudėtingų temų gvildenimu garsėjantis festivalis šiemet nenukryps nuo savo tradicijų – čia debiutuos juostos apie Arabų pavasarį, Fukušimos atominę katastrofą, Bosnijos karą bei socialinę nelygybę. Berlinalės direktoriaus Dieterio Kosslicko teigimu, „medžiagą, tęsiančią politinę festivalio tradiciją, pasirinkome ne tik todėl, kad esame politinis festivalis – mes rodome filmus tam, kad sukurtume platesnį sukilimų ir pokyčių atspindį.”

Šiemet festivalį atidarys Benoit Jacquot juosta „Sudie, mano karaliene” („Les Adieux a la Reine”). Filmas, kritikų vertinamas kaip stiprus kandidatas į pagrindinį festivalio apdovanojimą, Versalio tarnų akimis žvelgia į Marijos Antuanetės, kurią čia vaidina Diane Kruger, paskutines karaliavimo dienas Prancūzijos revoliucijos pabaigoje.

Dar viena laukiama pasaulinė premjera – Guy de Maupassanto novelės adaptacija „Mielas draugas” („Bel Ami”), kuriame pagrindinio veikėjo vaidmenį sukūrė „Saulėlydžio” („Twilight”) filmų serija išgarsėjęs Robertas Pattinsonas. Aktorius „Mielame drauge” įkūnija niekšą, į devynioliktojo amžiaus Paryžiaus visuomenės grietinėlę kylantį per manipuliaciją bei moterų viliones. Šiame filme jam talkina ir Holivudo žvaigždės Uma Thurman, Christina Ricci, Kristin Scott Thomas, na o filmo kūrėjai – tarptautinės teatro žvaigždės Decianas Donnellanas ir Nickas Ormerodas.

Berlinalėje debiutuoja ir istorijos apie perversmus Arabų šalyse. Dokumentinė egiptiečio Bassamo Mortada juosta „Pranešant apie revoliuciją” („Reporting a revolution”) seka šešis žurnalistus, dirbančius protestų Kaire įkarštyje, o „Žmogaus šešėlyje” („In the shadow of a man”) rodo keturias moteris, kalbančias apie tai, kaip turėtų atrodyti nauja Egipto visuomenė.

Socialinė nelygybė ir skaudi praeitis taip pat meistriškai atspindėta dokumentiniame filme „Kraujo ir medaus krašte” („In the land of blood and honey”), kuriuo režisierės amplua debiutuoja aktorė, Jungtinių Tautų gerosios valios ambasadorė Angelina Jolie. Juosta pasakoja meilės istoriją Bosnijos civilinio karo metu: atskleidžiama arabų menininkės bei serbų policininko prieškarinių santykių tąsa jiems susitikus karo stovykloje, kurioje ji – kalinė, o jis – sargas.

Pirmą kartą tarp pretendentų į „Auksinį lokį” – net trys Kinijos filmų kūrėjų darbai, pasakojantys Kinijos istoriją („Karo gėlės”/„Flowers of war”, „Balto elnio laukas”/„White Deer Plain”) bei gvildenantys menininkų padėties visuomenėje temas. Čia debiutuos dokumentinis pasakojimas apie kinų disidento menininko Ai Wei Wei kūrybą bei gyvenimą. Juostoje „Niekada neapgailestaujantis” („Never sorry”), atspindima kontraversiška kūrėjo biografija.

Tarp daugiau nei keturių šimtų festivalio filmų – ir kūrėjo iš Lietuvos darbas. Pagrindinėje programoje dalyvauja Nacionalinės premijos laureato Deimanto Narkevičiaus juosta „Draudžiami jausmai”. Filme pasakojama jauno lietuvio, 1970-aisiais praradusio darbą teatre dėl įtarimų homoseksualumu, istorija. D. Narkevičius paprastu pasakojimo stiliumi atskleidžia Lietuvos gėjų išgyvenimus sovietinėje tikrovėje.

Du žymūs kino industrijos atstovai Berlinalėje atsiims apdovanojimus už nuopelnus kinui.

Aktorė Meryl Streep vasario 14-ąją bus apdovanota Auksiniu garbės lokiu už viso gyvenimo pasiekimus. Jos garbei taip pat bus demonstruojami žymiausi aktorės filmai: „Medisono Grafystės tiltai”, „Krameris prieš Kramer”, „Sofijos pasirinkimas”, o taip pat – naujausia, „Oskaro” statulėlę aktorei žadanti juosta „Geležinė ledi”.

Antrąsis garbės lokys už nuopelnus kino industrijai šiemet skirtas Ray Dolby. Jis 1975-aisiais sukūrė pirmąją erdvinio garso sistemą („Dolby digital surround”), visiems laikams pakeitusią lankytojų pojūčius kino salėse visame pasaulyje.

Berlyno kino festivalio metu taip pat vyks Europos filmų mugė, kurioje laukiama 6900 dalyvių iš 90 šalių. Čia antrus metus iš eilės mūsų šalies kiną pristatys Lietuvos kino industrijos profesionalai iš dvidešimt šešių organizacijų. Moderniame nacionaliniame kino stende Lietuvai atstovauja „Kino Aljansas”, „Audiovizualinio meno centras”, „Monoklis”, „Dansu”, ir kiti.

Europos filmų mugė bei kino festivalis kasmet sulaukia apie dvidešimties tūkstančių profesionalų iš 130 valstybių. Tai – viena pagrindinių filmų kūrėjų, platintojų, pirkėjų, kritikų, prodiuserių bei agentų susitikimo bei partnerysčių užmezgimo vietų. Festivalio organizatoriai tegia pernai sulaukę kone keturių tūkstančių žurnalistų, o filmų peržiūrose dalyvavo beveik pusė milijono lankytojų.