Pasaulis švenčia Užgavėnes

Blynų lenktynėmis, karnavalais, spurgų valgymo varžytuvėmis ir kitais renginiais šiandien pasaulyje minimas žiemos varymas iš kiemo ir pažymima Velykų pasninko pradžia. Lietuvoje besitęsiant šventėms, panašių tradicijų vedini persirengėliai kitose šalyse Užgavėnes mini savaip.

Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje Užgavėnes vadinamos paprastai – „blynų antradieniu” ir čia, kaip ir Lietuvoje, diena virsta blynų valgymo maratonu. Ši tradicija – senų laikų palikimas, kai prieš pasninkaujant derėjo suvartoti visus riebius produktus. Prieš „pelenų trečiadienį“skatinama kaip reikiant pasimėgauti riebiais, mėsingais patiekalais, ir atšvęsti su trenksmu, idant vėliau netektų liūdėti pasninkaujant, kai tradiciškai iki pat Didžiojo Sekmadienio raginama atsisakyti pieno produktų, mėsos, riebalų ir saldumynų, jau neminint žalingų įpročių. Dėl tokių kulinarinių šventės ypatumų prancūzakalbėse šalyse Užgavėnės ir vadinamos „riebiuoju antradieniu“ („Mardi gras“), o tarp populiariausių patiekalų – ne tik blynai, bet ir spurgos, žagarėliai, riebūs troškiniai bei desertai.

Žinoma, maistas – ne vienintelis Užgavėnių atributas. Štai Čekijoje vykstanti procesija ir maskaradas netgi pateko į UNESCO „Nematerialaus kultūros paveldo žmonijai” sąrašą. Hlinsko mieste ir jo apylinkėse šis paradas nepakitęs jau nuo devynioliktojo amžiaus, o jame dalyvauja visi miestelių gyventojai. Vyrai ir berniukai, pasislėpę po tradicinėmis kaukėmis keliauja nuo durų prie durų, atlikdami ritualinius šokius, žadančius gerą derlių bei šeimyninę laimę. Čia deginama ir mūsų Užgavėnių simboliu tapusi Morė, o vaikai užsiima „elgetavimu“.

Ilgametes Užgavėnių tradicijas puoselėja ir britai. Didžiojoje Britanijoje, Olney miestelyje jau nuo 1445-ųjų kasmet vyksta blynų lenktynės. Dalyvės – išskirtinai moterys, miestelio gyventojos, kurios, apsirengę tradiciniais namų šeimininkių apdarais kepa blynus ir nešinos keptuvėmis lenktyniauja iki bažnyčios, kur laukia tradicinis prizas – varpininko bučinys.

Žymieji karnavalai – taip pat Užgavėnių šventės. Portugalų, ispanų bei italų kalbomis šnekančiose šalyse Užgavėnės nuo seno vadinamos „carnivale“ - „atsisveikinimu su mėsa”. Vienas garsiausių tokių karnavalų vyksta Venecijoje. Prasidedantis 58 dienos iki Velykų, vienas svarbiausių metų renginių Venecijoje sutraukia per tris milijonus lankytojų kiekvieną dvi savaites trunkančio maskarado dieną. Paskutinioji šventės diena, sutampanti su mūsiškėmis Užgavėnėmis, Venecijos gatvėse pažymima nesibaigiančiu šurmuliu, geriausio kostiumo rinkimais bei tradiciniu šėlsmu iki ryto.

Dar vienas pasaulinio garso Užgavėnių renginys – Rio de Žaneiro karnavalas. Šiandien pasibaigsianti šventė, kurios šaknys – pagoniškame Saturnijos festivalyje, seniai pamiršo savo prigimtį ir tapo ilgiausiai besitęsiančia Brazilijos švente, kurios metu dvi savaites Rio de Žaneiro gatvėse šurmuliuoja minios ryškiausiais kostiumais pasipuošusių karnavalo dalyvių, be sustojimo groja muzika, vyksta šokių bei kostiumų konkursai, kuriems kai kurie dalyviai ruošiasi ištisus metus.