Rinkodaros ekspertė V. Diaz-Šlapelis: „Mada yra būtinybė”

Victoria Diaz-Šlapelis – tarp Lietuvos mados pasaulio atstovų jau spėjusi pagarsėti mados rinkodaros specialistė. Šiuo metu ji dirba su dizainerės Julijos drabužių linija „Julia Janus“, konsultuoja keletą lietuviškų drabužių įmonių. Taigi, pastaruoju metu skundęsi,  kad savo šalyje neturime mados vadybos, rinkodaros ir pardavimų specialistų, esame priversti liautis – ambicinga šios srities profesionalė argentinietė V. Diaz-Šlapelis ėmėsi lopyti lietuviškos mados rinkos spragų.

- Turbūt ne vieną lietuvį teko nustebinti prabilus taisyklinga čionykšte kalba. Ne iš karto galima suprasti, kad esate kilusi iš kitos šalies. Papasakokite, ką argentinietė veikia mūsų krašte?

- Esu laisvai samdoma mados rinkodaros ir vadybos konsultantė, kurianti prekinio ženklo rinkodaros, komunikacijos, pardavimų efektyvumą didinančias strategijas. Šiuo metu dirbu su dizainerės Julijos linija „Julia Janus“. Neseniai ėmiausi inovatyvių projektų, kaip, pavyzdžiui, moderniomis technologijomis kuriami apatiniai drabužiai.

- Kiek laiko dirbate Lietuvos mados pasaulyje, ar jau spėjote pažinti vietinę rinką? Galbūt galėtumėte ją palyginti su kitų šalių, kuriose jums teko dirbti?

- Mados industrijoje dirbu jau dešimtmetį, per tą laiką teko pažinti aštuonių šalių rinkas. Lietuvoje ėmiau darbuotis prieš porą metų. Didžiausias mano pastebėtas skirtumas yra tas, kad lietuviškų prekinių ženklų savininkai visgi labiausiai domisi eksportu, tuo tarpu kitose šalyse labiau rūpinamasi veiklos plėtojimu savame krašte ar aplinkiniuose regionuose. Užsieniečiai siekia kurti komerciškai sėkmingas kolekcijas, stiprinti prekinio ženklo koncepciją. Tuo tarpu Lietuvoje pagrindinis klausimas – kaip didinti pardavimus: čionykščiai labiau orientuojasi į pardavimo kiekius, o ne į siūlomą produktą. Tačiau tai suprantama, nes lietuviška rinka yra labai ribota ir kūrėjai yra priversti žvalgytis svetur. Pastebėjau, kad jūsų šalies dizaineriai turi kur kas romantiškesnį, idealizuojantį požiūrį į madą: jiems svarbiau individuali saviraiška, meninė ekspresija, o ne efektyvus komandinis darbas puoselėjant prekinio ženklo koncepciją ir plėtrą.

„Lietuvių dizainerių požiūris į madą – romantinis ir idealizuojantis: jiems svarbiau individuali saviraiška, meninė ekspresija, o ne efektyvus komandinis darbas puoselėjant prekinio ženklo koncepciją ir plėtrą.”

- Na Lietuvoje apskritai turime vos keletą mados prekinių ženklų. Kaip manote, kodėl čia taip sunkiai prigyja prekinio ženklo fenomenas?

- Įvardinčiau keletą problemų. Pirmiausia tai patirties mados industrijoje stoka, tokių disciplinų, kaip mados vadyba, rinkodara ir pardavimai, mados rašymas ir t. t. bei kompetetingų profesionalų nebuvimas. Prekinio ženklo ir jo sėkmės pagrindas – motyvuota talentingų specialistų komanda. Kitas dalykas, dizainerių ir mados įmonių savininkų tarpusavio nebendradarbiavimas, nenoras kooperuotis, nepagrįstas pavydas. O mados industrijoje kūrėjams labai svarbu laikytis drauge: dalyvauti užsienio parodose, seminaruose, užsakyti reklamines kampanijas dalijantis išlaidomis, yra kur kas lengviau. Kitose šalyse turime šimtus sėkmingo susibūrusių dizainerių bendradarbiavimo pavyzdžių.

Trečias dalykas, valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui, lengvatos mokesčiams, kreditams ir kt. Reikėtų sekti sėkmingais Brazilijos, Danijos, Italijos pavyzdžiais, kur mados ir tekstilės rinkos, susijungus skirtingoms pajėgoms, gyvuoja progresyviai ir pelningai. Lietuvoje retas dizaineris apskritai turi verslo partnerius. Kūryba ir verslas dažnai izoliuojami dėl kūrybinio ego. Žinoma, daug paprasčiau dirbti vienam, nei suburti ir, juo labiau, dirbti komandoje, kur daug skirtingų nuomonių ir kritikos.

- Kas jus paviliojo į mados pasaulį – juk galėjote specializuotis kitų sričių rinkodaroje?..

- Baigusi tekstilės inžineriją nusprendžiau studijuoti mados rinkodarą, nes norėjau suvokti madą kaip verslą. Pradėjusi gilintis supratau, koks tai kūrybingas darbas: kurti strategijas skirtingiems verslo modeliams, novatoriškas parduotuvių, produktų koncepcijas, planuoti rinkodaros, komunikacijos žingsnius, skatinančius pardavimus, suburti visa tai įgyvendinančių profesionalų komandą. Prieš atvykstant į Lietuvą dirbau rinkodaros eksperte tarptautinėje olandų organizacijoje, gaminančioje ir realizuojančioje ekologiškai darnią megztų drabužių produkciją, kuri buvo gaminama Bolivijoje, o parduodama Niujorke, Tokijuje, San Paule. Taip pat dirbau laisvai samdoma įvairių dizainerių bei mados prekinių ženklų konsultante.

- Ar Lietuvoje matote klestinčio mados verslo potencialą, ar čia mada, lyginant su kitomis rinkomis – tik kūrybinės saviraiškos sritis?

- Ateities Lietuvos mados rinkoje matau labai teigiamų perspektyvų. Žinoma, iki tol yra labai daug kas veikti ir nuveikti. Kai kurie jauni čionykščiai prekiniai ženklai kuria stilistiškai stiprias, aukštosios mados kokybei prislygstančias kolekcijas. Na o mados rinkai susiformuoti reikia keleto dalykų: prekinių ženklų vadybos, kūrybiškumo, komunikacijos strategijų ir, savaime suprantama, ekspertų. Lietuvoje yra akivaizdus mados vadybininkų, rinkodaros specialistų, pardavimo ekspertų ir pragmatiškų dizainerių trūkumas.

- Kokių neišnaudotų galimybių čia įžvelgiate?

- Pirmiausia – tai novatoriškos technologijos: inovatyvus audinių marginimas, dizainas ir t. t. Naujausios technologijos madai suteikia šviežumo. Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į darnios industrijos fenomeną, nes tekstilės pramonė turi didelę įtaką gamtai. Vartotojus būtina mokyti naujų įpročių. Ekologinės vertybės turi būti svarbi prekinio ženklo strategija.

Lietuvoje apstu kūrybinių išteklių reklamai, tačiau vietiniai dizaineriai jų neišnaudoja. Taip pat vertėtų gilintis į rinkos analizę, kuri yra pagrindas siekiant sėkmingai įvesti naujus produktus, apspręsti kainodarą, taikyti gerą komunikacijos strategiją.

- Kuo galėtumėte pagrįsti mados rinkodaros būtinybę?

- Šios srities specialistai geba plačiai ir analitiškai įvertinti rinkos situaciją. Tai didžiulis darbas užkulisiuose, kurio iš pirmo žvilgsnio nematyti: mados tendencijų, vartojimo įpročių analizė, reklaminių kampanijų, skirtų įvairioms vartotojų grupėms, kūrimas, naujų produktų įvedimas ir t. t. Mados rinkodaros specialistai – tarpinė grandis tarp dizainerių ir jų auditorijos. Būtent jie yra atsakingi už mados industrijos įtaką globaliai kultūrai.

„Lietuvoje retas dizaineris apskritai turi verslo partnerius. Kūryba ir verslas dažnai izoliuojami dėl kūrybinio ego. Žinoma, daug paprasčiau dirbti vienam, nei suburti ir, juo labiau, dirbti komandoje, kur daug skirtingų nuomonių ir kritikos.”

- Kurį pasaulio miestą galėtumėte pavadinti aukso kasykla mados specialistams – kūrėjams, pardavėjams, agentams ir kt.?

- Tai Niujorkas ir Londonas – miestai, turintys puikias mokymosi įstaigas, taip pat klestinčią ekonomiką ir palankų šalies įvaizdį.

- Ar galite pasakyti, kad mada Lietuvoje gali būti pelninga sritis?

- Be abejonės. Mada ir tekstilė yra labai galinga ir pelninga industrija. Svarbiausia į ją žvelgti rimtai.

- Ką jums pačiai reiškia mada? Kaip formuojate savo asmeninį stilių?

- Mada yra būtinybė. Na o mano diena yra ilga, todėl labiausiai mėgstu patogius ir funkcionalius drabužius. Negaliu teigti, kad turiu vientisą atpažįstamą stilių.