Šį sekmadienį Prisikėlimo bažnyčios kolumbariume Kaune bus perlaidota urna su Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio (1903-1974) pelenais. Milersvilio universiteto (Pensilvanijos valstija, JAV) istorijos profesorius emeritas Saulius Sužiedėlis įspėja, kad dėl šio įvykio Lietuva sulauks tarptautinių pasekmių.
Po Birželio sukilimo 1941-aisiais oficialia Lietuvos valdžia pasiskelbusi Laikinoji vyriausybė kontroversiškai vertinama dėl ultranacionalistinio jos sparno atstovų požiūrio į žydus ir flirto su naciais. Tad manoma, jog J. Ambrazevičius-Brazaitis turėtų būti perlaidojamas kaip privatus asmuo, o ne kaip Laikinosios vyriausybės vadovas. Tačiau S. Sužiedėlis neniekina ir manančių kitaip. „Esu atviras diskusijai: be pykčio ir vieni kitų žeminimo“, – sako jis. Istoriką kalbina IQ kultūros redaktorė Žilvinė Petrauskaitė.
Esu atviras diskusijai: be pykčio ir vieni kitų žeminimo-tikrai?
fui kaip trukineja irasas, sunku klausyt…
ar cia pas mane interneto rysys kvailioja…
http://brazaitis.litua.com/wiki/Pagrindinis_puslapis
Gerbiu J.Ambrazevičių-Brazaitį. Neskatino jis jokių pogromų. Stengėsi sustabdyti, bet savivalė yra kaip sniego lavina, jis negalėjo sustabdyti hitlerininkų sukamos mašinos, jis savo intelekto ir taurumo negalėjo “instaliuoti” į kiekvieno baltaraiščio širdį ir protą.
Gerbiu Saulių Sužiedėlį dėl jo išmanymo apie ką kalba ir tolerancijos oponentams, tačiau šis jo pasisakymas formaliai teisingas, bet iš esmės klaidinantis. Prie Prisikėlimo bažnyčios perlaidota urna ne Laikinosios vyriausybės ar LAF, o J.Brazaičio-Ambrazevičiaus, kurį nei asmeniškai, nei kaip Laikinosios vyriausybės vadovą visomis S.Sužiedėlio minėtomis nuodėmėmis apkaltinti negalima. Nors jis buvo sąraše vienu iš dviejų, kurie buvo kaltinami dėl Laikinosios vyriausybės antisemitinės veiklos bei žydų naikinimo (puikiai žinome, kas pasistengė, jog jis ten būtų įtrauktas),bet oficialiai dėl šito tuoj po mirties buvo išteisintas (gaila, pats šio JAV institucijų rašto nesulaukė). Kitas dalykas, dėl ko taip pat negalima sutikti su S.Sužiedėliu – tai pats Laikinosios vyriausybės vertinimas. Taip, yra vyriausybės antisemitinių pasisakymų ir kitaip būti negalėjo po pirmosios sovietinės okupacijos, kurioje daug veikiančių asmenų patys žinom, kokios buvo tautybės. Tačiau pritarimo žudynėms ar atviro kolaboravimo nebuvo netgi minėtame kraštutiniame vyriausybės sparne, dar daugiau, vyriausybė pasisakė prieš okupantų priemones,nukreiptas prieš žydus (netiesa, kad nepritarimas žudynėms niekur oficialiai nebuvo skelbtas, prisiminkime “Į laisvę”), bet kaip nors jas įtakoti negalėjo. S.Sužiedėlis sako, kad formaliai pasiėmusi valdžią vyriausybė turėtų būti atsakinga ir už vietinių padugnių bei okupantų specialių padalinių darbus, bet visi puikiai suprantame, kad valdžios paėmimas tebuvo simbolinis aktas, o pagrindinis Laikinosios vyriausybės uždavinys, kurio ji realiai galėjo imtis, tai ekonominis krašto gyvenimas, kurį okupantai tik kontroliavo, bet leido tvarkytis patiems. Sukilimas buvo gražus simbolinio pasipriešinimo ir kovos už laisvę aktas ir jo vadinti kolaboravimu negalima jau vien dėl to,kad vyriausybė pačių okupantų įvertinta kaip nepaklusni ir paleista, o J.Brazaitis taip pat garbingai atsisakė siūlomų tarėjo pareigų, tuo pačiu atmesdamas kolaboravimo galimybę. Aišku, kad vyriausybė negalėjo be vokiečių leidimo veikti ir turėjo laviruoti tarp savo interesų ir okupacinės valdžios, kuriai turėjo paklusti. Ar tai buvo kolaboravimas. Vargu …