Būtent tai ir norėta pasakyti: mados namai Paco Rabanne jau penkiasdešimt metų lenkia savo laikmetį. Kiekviena jų kolekcija, pradedant pirmąja, pristatyta 1966-aisiais, ir baigiant šį vasarį pademonstruota naujausia 2012–2013 m. rudens–žiemos, pasakoja kostiumo istoriją, kuri įvyksta mažų mažiausiai po kelių dešimtmečių.

Gana seniai dizaineris Paco Rabanne’as viename interviu užsiminė, kad ateityje bus kuriamos „protingos“ medžiagos, leisiančios odai kvėpuoti ar turėsiančios kitų neįtikėtinų savybių. Ši jo mintis buvo pranašiška ir nūdien jau nieko nebestebina „sumanieji“ neglamžūs, vandeniui atsparūs ir orui pralaidūs audiniai. Visa tai – visagalių naujųjų technologijų nuopelnas.

Kadangi, kaip kalbama, Paco Rabanne’as aukštosios mados sukneles (iš viso jų per 3 000) kūrė rankomis, jų novatoriškumą lėmė ne modernūs mechanizmai, o eksperimentinės medžiagos – tarsi šiandienių eskizai. Suknelės iš „Rhodoid“ organinio stiklo elementų, aliuminio diskų, sujungtų vielomis, dekoruotos plastiko ir metalo apskritimais, suraitytos iš pasidabruotų vielų… Visa tai veikiau primena erdvines instaliacijas ar keistas skulptūras nei vilkėti pritaikytus drabužius.

Tačiau Paco Rabanne’ui nelabai rūpėjo, kad jo sukurti drabužiai būtų vilkimi – svarbiausia, kad juos sugebėtų pademonstruoti modeliai. Tolesnis jų likimas buvo nulemtas: ilgas ir laimingas gyvenimas garsiausiuose pasaulio muziejuose. Tokią filosofiją liudijo jau pirmoji dizainerio vardo mados namų kolekcija pavadinimu „12 nedėvimų suknelių iš šiuolaikinių medžiagų“ (angl. „12 Unwearable Dresses in Contemporary Materials“). Sukėlę ir pasipiktinimų laviną, ir didžiules ovacijas, galų gale Paco Rabanne’o kostiumai visuomenės sąmonėje kristalizavosi pagal kūrėjo iš anksto numatytą koncepciją: tai meno kūriniai, išreiškiantys savojo laikmečio aktualijas.

Bene svarbiausia septintojo dešimtmečio aktualija – pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą (1961 m. Jurijus Gagarinas pirmą kartą pakilo į Žemės orbitą). Šis tuomet neįtikėtinas žmonijos pasiekimas įaudrino ne tik mokslininkų, bet ir visų svajotojų bei kūrėjų fantaziją. Televizijos išpopuliarintas žygdarbis sujaudino daugelį, taip pat ir drabužių dizainerius.

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kūrusių drabužių modeliuotojų kolekcijose atsirado į astronautus panašūs herojai, vilkintys sidabriniais kostiumais iš pačių keisčiausių medžiagų, galvas ir veidus dengiantys šalmais arba juos primenančiais dekoratyviais apdangalais. Pasaulį užvaldžiusiai kosmoso idėjai neliko abejingas ir ispanų kilmės aukštosios mados kūrėjas Paco Rabanne’as (Francisco Rabaneda Cuervo), iš pradžių Paryžiuje studijavęs architektūrą. Pirmiausia kūrėjas ėmė garsėti sagomis ir papuošalais, kurtais tuo metu garsiems mados namams Balenciaga (Paco Rabanne’o mama buvo vyriausioji šių mados namų siuvėja), Givenchy, Dior, Nina Ricci ir kitiems. O štai 1966-aisiais aksesuarų dizaineris atidarė savo vardo mados namus ir unikaliu braižu netruko išgarsėti pasaulyje.2 psl. >>