Dienos skaičius
4,255
Tiek milijardų litų vertas turtingiausio Lietuvos žmogaus Nerijaus Numavičiaus turtas.
Visi tekstai

IQ žmogus

T.Transtroemeris: iki ir po Nobelio premijos

IQ | 2011-10-25

Jo poezijos knygos išverstos į daugiau kaip 60 kalbų visame pasaulyje, tarp jų – ir lietuvių. Bet žinią apie jam skirtą Nobelio premiją pranešę pasaulio literatūros leidinių žurnalistai neslėpė, kad kai šia naujiena pasidalino su bičiuliais, kai kurie jų paklausė: „Kas jis toks?“.

Tačiau Tomas Transtroemeris – aštuoniasdešimtmetis poetas iš Švedijos – anaiptol nėra nežinoma figūra kultūros pasaulyje, ir tikrai toks nebuvo nei iki tapdamas prestižiškausios literatūros premijos laureatu.  Todėl Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimas skirti Nobelio literatūros premiją švedui nesukėlė nei nuostabos, nei pasipiktinimo. Priešingai – Kalifornijos UCLA universiteto skandinavų literatūros profesorius Rossas Shideleris sako galintis tik įsivaizduoti, kaip sunkiai šį sprendimą priėmė akademijos nariai.

„Manau, jie itin daug laiko praleido svarstydami. Tačiau T. Transtroemeris yra vienas svarbiausių šiuolaikinių poetų“, – neabejoja R. Shideleris.

Nelengvas vertimų lengvumas

Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad T. Transtroemeriui apdovanojimas skiriamas už tai, „kad jo kondensuoti, permatomi vaizdiniai suteikia mums naują prieigą prie tikrovės“. UCLA profesorius R. Shideleris savo ruožtu T. Transtroemerio kūrybą kitiems poetams pavadino „nepaprastai įtakinga“.

„Jau pirmieji jo poezijos leidimai buvo revoliucija kalbos ir stiliaus taupumo atžvilgiu. Jis yra kasdienybės vizionierius, atsispiriantis nuo labai paprasto, netgi buitiško įvaizdžio ir pakylėjantis jį iki metafizinio lygmens“, – sakė R. Shideleris.

JAV literatūros kritikas Robinas Fultonas Macphersonas svarsto, kad T. Transtroemeris buvo žymus poetas dar iki 1954-ųjų, kai pasirodė jo pirmoji plonytė, vos septyniolikos eilėraščių knyga.

Anglakalbiai kritikai svarsto, kad T. Transtroemerio populiarumą pasaulyje iš dalies lėmė ir tai, kad dėl taupios poetinės kalbos jo kūrybą gana nesudėtinga išversti. Tačiau poetui Marcelijui Martinaičiui, kuris kartu su poete Zita Mažeikaite vertė vienintelę iki šiol Lietuvoje išleistą T. Transtroemerio knygą, tokie svarstymai kelia šypseną.

„Iš šalies atrodo, kad versti tokią poeziją lengva. Bet kai pradėjau versti, pasirodė labai sudėtinga. Aišku, jei kalbame ne tik apie pažodinį vertimą – yra juk ir vidinė eilėraščio struktūra. Bet man jo poezijos vertimai tapo gera pamoka“, – pasakojo M. Martinaitis.

Su liga kovojo dirbdamas

Apie T. Transtroemerio asmeninį gyvenimą viešojoje erdvėje informacijos palyginti šykštu. Pats poetas laikosi nuostatos, kad skaitantiems jo eilėraščius nebūtina gerai pažinoti jų autoriaus: juk Šekspyro poezija netampa mažiau vertinga dėl to, kad šio kūrėjo asmenybė dar ir šiandien apgaubta paslapčių.

Visgi kai kurie faktai iš jo gyvenimo šiandien nėra paslaptis: 1931-aisiais Stokholme gimęs T. Gosta Transtroemeris po tėvų skyrybų augo tik su motina, dirbusia mokytoja. Rašyti poeziją jis pradėjo dar būdamas moksleivis, o baigęs Stokholmo universitetą dalį dienos dirbdavo psichologu kriminalinių nusikaltėlių kolonijoje, dalį skirdavo poezijos rašymui.

Maždaug šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje susibičiuliavo su poetu Robertu Bly, kuris išvertė jo eiles į anglų kalbą, bei sirų poetu Adunis, kuris padėjo išgarsinti T. Transtroemerio vardą ir arabų pasaulyje.

1990-aisiais T. Transtroemerį ištiko insultas, kurio pasekmės buvo itin skaudžios: poetas negalėjo kalbėti, nevaldė dalies savo kūno.

Tačiau vien savo valios pastangomis T. Transtroemeris pasiekė didžiulę pergalę: jis vėl mokėsi kalbėti, o negalėdamas abiem rankom skambinti pianinu, iki šiol kasdien groja viena ranka.

Jo atliekamų melodijų iš maždaug 2000 natų, skirtų groti viena ranka, kolekcijos klausosi ištikimoji gyvenimo draugė – žmona Monika. Be to, visą tą laiką jis nesiliovė rašęs. Tačiau liga jam neleido baigti pradėtos autobiografijos – jos taip ir liko parašyta maždaug pusšimtis puslapių.

Apie jam skirtą Nobelio literatūros premiją Švedijos karališkoji mokslo akademija T. Transtroemerį informavo telefonu likus 4 minutėms iki oficialaus šios naujienos pranešimo. Kartu buvo atskleista, kad tarp kandidatų gauti šiai premijai T. Transtroemeris buvo minimas kasmet nuo pat 1993-ųjų.

Tai, kad T. Transtroemeris vis minimas tarp kandidatų, girdėjo ir poetas M. Martinaitis, kai kone prieš keliolika metų lankėsi Švedijoje, T. Transtroemerio namuose. Tada M. Martinaitis jau žinojo, kad vieši garsaus poeto namuose, tačiau pats su jo poezija dar nebuvo susipažinęs.

„T. Transtroemeris man paliko labai gerą įspūdį. Tai labai ramus, tylus, paprastas žmogus. Man patiko ir jo namuose, kur viskas paprasta, paprasti santykiai. T. Transtroemeris, sakyčiau, tokio lietuviško tipažo“, – prisiminė M. Martinaitis. Pasak jo, bendrauti su poetu dėl jo ligos buvo gana sudėtinga, tačiau susikalbėti pavyko tarpininkaujant T. Transtroemerio žmonai Monikai.

Tik po pažinties su poetu M. Martinaitis sako ėmęsis labiau domėtis T. Transtroemerio poezija ir ją ypač pamėgęs. „Labai švediška poezija, man labai patiko. T. Transtroemerį geriau pažinau ne iš asmeninių susitikimų, bet iš jo poezijos“, – sakė M. Martinaitis. Su švedų poetu jis dar buvo susitikęs 1997-aisiais, kai šis viešėjo Lietuvoje kaip Poezijos pavasario svečias.

Darbymetis leidėjams

Turbūt triukšmingiausiai žinią apie skirtą Nobelio literatūros premiją sutiko visų T. Transtroemerio knygų leidėjai. Vos spalio šeštąją Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė naujieną, jau kitą dieną  amerikiečių leidykla „Ecco“ pranešė iš naujo perleisianti du šio Nobelio literatūros premijos laureato poezijos tomus: „Gyviesiems ir mirusiesiems: memuarai ir eilėraščiai“ bei „Rinktiniai eilėraščiai“.2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => http://iq.lt/media/2011/10/martinaitis.jpg ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) [2] => stdClass Object ( [guid] => http://iq.lt/media/2011/10/transtromeris-596x396.jpg ) [3] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) [4] => stdClass Object ( [guid] => ) [5] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Neįtikėtiną pažangą per 24 nepriklausomybės metus padariusi Lietuva ir po finansų krizės džiugina o ...
Mokslo metų pabaiga neišvengiamai provokuoja diskusijas apie universitetų ir studijų kokybę. kad Bet su ...
Prašydamas valstybės paramos verslas paprastai siekia greito ir veiksmingo rezultato – pageidaujamos O ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai