Jo poezijos knygos išverstos į daugiau kaip 60 kalbų visame pasaulyje, tarp jų – ir lietuvių. Bet žinią apie jam skirtą Nobelio premiją pranešę pasaulio literatūros leidinių žurnalistai neslėpė, kad kai šia naujiena pasidalino su bičiuliais, kai kurie jų paklausė: „Kas jis toks?“.

Tačiau Tomas Transtroemeris – aštuoniasdešimtmetis poetas iš Švedijos – anaiptol nėra nežinoma figūra kultūros pasaulyje, ir tikrai toks nebuvo nei iki tapdamas prestižiškausios literatūros premijos laureatu.  Todėl Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimas skirti Nobelio literatūros premiją švedui nesukėlė nei nuostabos, nei pasipiktinimo. Priešingai – Kalifornijos UCLA universiteto skandinavų literatūros profesorius Rossas Shideleris sako galintis tik įsivaizduoti, kaip sunkiai šį sprendimą priėmė akademijos nariai.

„Manau, jie itin daug laiko praleido svarstydami. Tačiau T. Transtroemeris yra vienas svarbiausių šiuolaikinių poetų“, – neabejoja R. Shideleris.

Nelengvas vertimų lengvumas

Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad T. Transtroemeriui apdovanojimas skiriamas už tai, „kad jo kondensuoti, permatomi vaizdiniai suteikia mums naują prieigą prie tikrovės“. UCLA profesorius R. Shideleris savo ruožtu T. Transtroemerio kūrybą kitiems poetams pavadino „nepaprastai įtakinga“.

„Jau pirmieji jo poezijos leidimai buvo revoliucija kalbos ir stiliaus taupumo atžvilgiu. Jis yra kasdienybės vizionierius, atsispiriantis nuo labai paprasto, netgi buitiško įvaizdžio ir pakylėjantis jį iki metafizinio lygmens“, – sakė R. Shideleris.

JAV literatūros kritikas Robinas Fultonas Macphersonas svarsto, kad T. Transtroemeris buvo žymus poetas dar iki 1954-ųjų, kai pasirodė jo pirmoji plonytė, vos septyniolikos eilėraščių knyga.

Anglakalbiai kritikai svarsto, kad T. Transtroemerio populiarumą pasaulyje iš dalies lėmė ir tai, kad dėl taupios poetinės kalbos jo kūrybą gana nesudėtinga išversti. Tačiau poetui Marcelijui Martinaičiui, kuris kartu su poete Zita Mažeikaite vertė vienintelę iki šiol Lietuvoje išleistą T. Transtroemerio knygą, tokie svarstymai kelia šypseną.

„Iš šalies atrodo, kad versti tokią poeziją lengva. Bet kai pradėjau versti, pasirodė labai sudėtinga. Aišku, jei kalbame ne tik apie pažodinį vertimą – yra juk ir vidinė eilėraščio struktūra. Bet man jo poezijos vertimai tapo gera pamoka“, – pasakojo M. Martinaitis.

Su liga kovojo dirbdamas

Apie T. Transtroemerio asmeninį gyvenimą viešojoje erdvėje informacijos palyginti šykštu. Pats poetas laikosi nuostatos, kad skaitantiems jo eilėraščius nebūtina gerai pažinoti jų autoriaus: juk Šekspyro poezija netampa mažiau vertinga dėl to, kad šio kūrėjo asmenybė dar ir šiandien apgaubta paslapčių.2 psl. >>