
Londone gyvenanti žurnalistė Vilma Anusaitė šįsyk į Lietuvą atvyko pristatyti savo knygos – gido po Didžiosios Britanijos sostinę. Ne blogiau už Londono gatves jai pažįstami britų žiniasklaidos užkulisiai, etiketė „emigrantas“ ir kelionių aistros skonis.
– Rugsėjį bus vienuolika metų, kai gyvenate Londone. Kaip tas miestas jus pakeitė?
– Gyvenimas užsienyje apskritai keičia žmones, ypač jei studijuoji užsienio universitete. Manau, jog tampi tolerantiškesnis, platesnio akiračio. Mane labai pakeitė Londonas, bet pakeitė ir tarptautinės žurnalistikos magistro studijos. Mano kurse buvo apie 80 žmonių iš 40 pasaulio šalių. Apskritai Londone yra įvairiausių tautų, kultūrų, spalvų, kvapų. Čia gali mokytis ir sužinoti labai daug dalykų, lieka būti atviram. Aš Londone iš karto pasijutau kaip namie.
Lietuvoje man visada buvo truputį ankšta. Nors „ankšta“ gal netikslus žodis. Tiesiog Lietuvoje dirbau LNK, vedžiau verslo žinių rubriką. Kai tau 23 metai ir turi gerą darbą, ką veiksi toliau? Man norėjosi naujos patirties.
– Lietuvoje dažnai eskaluojamas žodis „emigracija“. Ar jūs laikote save emigrante?
– Ne, nes aš save laikau ES piliete. Vienas iš smagiausių ES dalykų ir yra galimybė judėti laisvai. Jeigu, tarkime, prancūzas gyvena Anglijoje, ar jis yra emigrantas? Aš gyvenime negirdėjau, kad jį kas nors taip vadintų. Esame tiesiog ES piliečiai. „Emigrantas“ man asocijuojasi su darbo ieškančiais pabėgėliais, kurie po karo laivais plūdo į JAV. Daug žmonių važiuoja į užsienį užsidirbti pinigų ir vėl grįžti. Bet aš Lietuvoje turėjau labai gerą darbą, gaudavau gerą atlyginimą. Manau, jei būčiau likusi Lietuvoje, atlyginimas būtų didesnis, nei uždirbu Londone. Bet važiavau mokytis, ieškoti naujų pojūčių ir galimybių.
– Vilniuje pristatote gidą lietuvių kalba po Londoną „Savas Londonas“. Norėjote atskleisti asmenišką žvilgsnį į šį miestą?
– Taip, Londonas šioje knygoje labai asmeninis. Per tiek metų jis tapo mano namais. Daug vaikštau po restoranus, kavines, barus, kino teatrus, galerijas, muziejus, slaptus renginius. Porą metų Londone labai populiarūs tokie laikinai sukuriami dalykai, vadinamieji supper club arba pop-up restoranai. Gali labai daug ką veikti, jei turi laisvo laiko. Ir tam nebūtina turėtų daug pinigų, nes yra daug nemokamų dalykų. Pavyzdžiui, rytiniame Londone pirmą mėnesio ketvirtadienį visas galerijas galima lankyti nemokamai. Taigi už svarą nusiperki alaus, bendrauji su kitais žmonėmis gatvėje ir vaikštai iš vienos galerijos į kitą.
– Kiek turite to laisvo laiko?
– Visaip būna. Kadangi esu laisvai samdoma, tai, būna, dirbi 10 ar 20 dienų be pertraukos, o kartais ir ant sofos prasėdi savaitę.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)