Atominės elektrinės projektas – lyg į skirtingas puses politikų traukiamas vežimas

Politikai joja ant branduolinės jėgainės projekto tarsi ant nugainioto kuino. Artėjantys Seimo rinkimai tikrai nepadeda ieškoti „nacionalinio sutarimo“ dėl potencialaus amžiaus projekto Lietuvoje. Vietoje bendrų sprendimų stengiamasi įgelti oponentams ir sužadinti daugiau savo rinkėjų gąsdinant juos įvairiais apokaliptiniais vaizdais.

Atominės elektrinės rėmėjai piktinasi, kad abejojantys šiuo projektu yra bemaž valstybės priešai, nes nenori tikros Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Branduolinės energetikos priešininkai taip pat nesivaržo rinkdamiesi argumentus: pavyzdžiui, Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys per Rusijos agentūrą „Regnum“ piešia baisų vaizdą, kad ES gali siekti paversti Lietuvą visos Europos branduolinių atliekų kapinynu. Emocijos kyla, argumentai tampa vis keistesni ir vis labiau tolstantys nuo svarbiausių branduolinės elektrinės projekto klausimų.

Danijos profesorius Ole Wæveris dar 1995 m. gana tiksliai apibūdino, kodėl šiuolaikiniai politikai taip pamėgo „grėsmės retoriką“. Anot O. Wæverio, politikai, siekdami pritraukti auditorijos dėmesį ir imtis netradicinių priemonių, vis dažniau suteikia įprastai problemai gyvybinės svarbos ir saugumo etiketes. Taip paprasta problema, kuri galėtų būti sprendžiama įprastai, tampa politizuota ir galiausiai saugumizuota. O tokioms problemoms spręsti jau gali būti tinkami vos ne bet kokie metodai, kurių visuomenė įprastu atveju greičiausiai nepateisintų. Pats O. Wæveris mano, kad problemų saugumizavimas iš principo yra blogas reiškinys – jis iškraipo normalios politikos procesą, o pačių problemų spręsti anaiptol nebūtinai padeda.

Branduolinės elektrinės projektas Lietuvoje jau tapo tipiniu saugumizuotos problemos pavyzdžiu. Tik vieni politikai gąsdina, kad be atominės energetikos Lietuva liks priklausoma nuo Rusijos, o kiti – kad lietuviams gresia išnykimas nuo branduolinės katastrofos arba bent jau amžinas skurdas dėl nepakeliamų elektrinės statybos išlaidų ir skolų. Politikai taip įsijautė į šios problemos eskalavimą, kad teko patiems pripažinti, jog nebesugeba jos išspręsti. Didelė dalis Seimo narių ir kitų politikų mano, kad reikia kreiptis tiesiogiai į tautą – rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos.

Dvi iniciatyvos

Pirmasis inicijuoti referendumą dėl ato­minės elektrinės ėmėsi visai neseniai įsteigtas Žaliosios politikos institutas, kuriam vadovauja buvęs prezidentės patarėjas L. Balsys. Kovo 20 d. buvo įregistruota iniciatyvinė grupė, renkanti piliečių parašus konsultaciniam (patariamajam) referendumui dėl vieno klausimo skelbti: „Sprendimas statyti branduolinę (atominę) elektrinę Lietuvos Respublikos teritorijoje priimamas tik Tautos referendumu.“ Kitaip tariant, norima surengti referendumą dėl referendumo surengimo.2 psl. >>