Rugpjūtis – vienas pavojingiausių mėnesių tarptautinėje politikoje. Būtent rugpjūtį dažnai prasideda įvairūs karai ir konfliktai. Tam įtakos gali turėti tradiciškai politikų ir diplomatų pamėgtas atostogų laikas – rugpjūčio mėn. beveik nieko nevyksta tarptautinėse organizacijose, daugelio šalių vadovai mėgaujasi atostogomis. Kitaip tariant – pats tinkamiausias laikas netikėtiems veiksmams atlikti.
Pirmasis pasaulinis karas formaliai prasidėjo 1914 m. liepos 28-ąją, tačiau tikrai pasauliniu karu tapo rugpjūčio 4 d., kuomet karą jau buvo paskelbusios Vokietija (rugpjūčio 1 d. paskelbė karą Rusijai, o rugpjūčio 3 d. – Prancūzijai) ir Jungtinė Karalystė (rugpjūčio 4 d. paskelbė karą Vokietijai).
1939 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašytas Molotovo–Ribentropo aktas, kuris atrišo rankas nacistinei Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą (1939 m. rugsėjo 1 d. buvo įsiveržta į Lenkiją).
1990 m. rugpjūčio 2 d. Irakas pradėjo invaziją į Kuveitą. Atsaku į tai vėliau tapo tarptautinė karinė operacija, pavadinta Persų įlankos karu.
Pastarasis atviras karas Europoje taip pat prasidėjo rugpjūčio mėnesį – 2008 m. rugpjūčio 8 d. kilo Rusijos ir Gruzijos karas.
Šį rugpjūtį reikėtų stebėti bent dvi šalis – Siriją ir Iraną. Abi valstybės jau senokai jaučia didelį išorinį spaudimą, tačiau jokios diplomatinės sankcijos neduoda rezultatų ir vidaus režimai nekeičia savo politikos. Situaciją iš esmės galėtų pakeisti tik kariniai veiksmai. Vis dėlto iki šiol Rusija ir Kinija labai kategoriškai priešinosi pastangoms gauti Jungtinių Tautų pritarimą bet kokioms agresyvesnėms priemonėms prieš šias nepaklusnias valstybes. Tad karas galėtų kilti nebent labai netikėtai – pavyzdžiui, Izraeliui nusprendus be JAV paramos atakuoti Iraną.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)