Lapė išmano daugybę dalykų, bet ežys žino vieną svarbų. Šį pastebėjimą prieš kelis tūkstantmečius išsakė antikos poetas Archilokas. Gerokai vėliau, praėjusio amžiaus viduryje, jo mintį išplėtojo britų filosofas Isaiahas Berlinas. Savo esė „Ežys ir lapė“ jis rašė, kad šie du gyvūnai naudoja visiškai skirtingas išlikimo taktikas.

Lapė yra elegantiškas ir gudrus gyvūnas, gebantis sugalvoti daugybę skirtingų gynybos ar puolimo strategijų ir savo tikslo siekiantis įvairiais būdais. Kai lapei iškyla grėsmė ir jai reikia bėgti nuo plėšrūnų, ji kiekvieną kartą skuodžia skirtingais miško takais ir slepiasi vis naujuose urvuose. Ežys, palyginti su lape, atrodo paprastas ir senamadiškas, kiekvieną kartą iškilus grėsmei jis imasi to paties – susiriečia į kamuoliuką ir atstato spyglius. Tokia elementari gynybos taktika suveikia praktiškai visais atvejais.

Iš tiesų pasitelkęs ežio ir lapės alegoriją šis mąstytojas į dvi grupes suskirstė žmones. Anot jo, žmonės lapės siekia daugybės tikslų, jie išsklaido savo pastangas ir tuo pačiu metu veikia skirtinguose lygmenyse, o juos supančią aplinką suvokia kaip sudėtingą įvairių veiksnių junginį. Žmonės ežiai į pasaulį žvelgia priešingai – kad ir kokia sudėtinga aplinka atrodytų, jie viską suveda į vieną paprastą viską sujungiančią idėją. Daugybę skirtingų pasaulio veiksnių tokie žmonės geba distiliuoti į vieną konkretų tikslą, o bet ką, nesusijusį su juo, jie atmeta kaip reikšmingą dalyką.

Gali atrodyti, kad lapių požiūris į pasaulį yra pranašesnis. Bet daugiausia dalykų mokslo, meno ar verslo pasaulyje pasiekia žmonės, kurie remiasi ežio mąstysena, dažnai tai yra savo sričių lyderiai arba tiesiog geri specialistai. Pavyzdžiui, Stanfordo universiteto profesorius Jimas Collinsas prieš dešimtmetį parašytoje knygoje „Nuo gero prie geriausio“ teigia, kad visi daugelio sėkmingų didžiųjų kompanijų vadovai mažesniu ar didesniu laipsniu buvo ežiai. Jų į tikslą sukoncentruota mąstysena padėjo bendrovėms iškilti tarp visų kitų. Tie vadovai, kurie naudojo lapės taktiką, niekada nepasiekė tokių įspūdingų rezultatų, nes jiems trūko unifikuotos vizijos ir sutelktų pastangų.

Atrodo, kad pastarieji keli ekonomikos sunkmečio metai taip pat įrodė, kad ežio mąstysena ir politikoje yra gerokai pranašesnė. Pradėkime nuo Lietuvos pavyzdžio. Dabartinėje Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje dirbo ir tebedirba nemažai savo sričių profesionalų, patariančių premjerui ar užimančių ministrų postus. Tikrais ežiais galima vadinti finansų ministrę Ingridą Šimonytę ar energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, ežio mąstysena neabejotinai būdinga ir pačiam premjerui. Šios Vyriausybės ryžtingas požiūris ir gebėjimas greitai veikti daug prisidėjo prie šalies finansinės būklės stabilizavimo.

Tikrais ežiais galima vadinti finansų ministrę I. Šimonytę ar energetikos ministrą A. Sekmoką, ežio mąstysena neabejotinai būdinga ir pačiam premjerui.2 psl. >>

Puslapis 1

• 1
• 2