Teatro režisieriui Cezariui Graužiniui kūrybinis azartas išgaruoja tą akimirką, kai jis sužino, kaip pastatyti spektaklį. Jis išduoda – naujausios jo premjeros „Ir vėl viskas bus gerai“ aktoriai iki pat užlipimo į sceną jausis sutrikę ir nežinantys, kas iš viso to išeis, nes… ir pats režisierius nežino. Jam svarbesnis teatro nuotykis ir kasdien bombarduojančios idėjos, kaip patobulinti spektaklį.
„Teatras gali būti bet koks, išskyrus nuobodų“, – nė neabejoja šiuo metu Graikijoje gyvenantis ir kuriantis C. Graužinis bei priduria, kad turi savo teatro ideologiją, kurioje svarbiau už problemas yra tikras gyvenimiškas džiaugsmas.
Apie pozityvumo pamokas ir kodėl teatro mokslų studentams režisierius patartų nedaryti taip, kaip Graužinis daro, su pašnekovu kalbėjosi IQ kultūros apžvalgininkė Ieva Rekštytė.
Visa portale IQ.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Intelligent Media“, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, interneto svetainėse be išankstinio UAB „Intelligent Media” sutikimo. Cituojant būtina aiški ir aktyvi nuoroda į IQ.lt kaip informacijos šaltinį.
Susiję tekstai
O.Koršunovas: „Teatras yra skaistykla. Vieta, kurioje valomos sielos“
Po „Išvarymo“: aktorė M.Vaičiulytė apie „ten“ ir „čia“
Prieš premjerą Nacionaliniame dramos teatre – geriausi C.Graužinio spektakliai
D.Gumauskas: „Būna publikų, kurios į spektaklį reaguoja kaip į roko koncertą“
Trys scenos muškietininkai
RAŠYTI KOMENTARĄ
Skaityti komentarus (3)