Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

25 yra trečdalis

Balys GODAUSKIS | 2015-03-28

Kad ir kiek šersi vilką, jis vis tiek į mišką žiūri. Kelk nekėlęs minimalią algą, pensijas ir bedarbių pašalpas, vis vien sovietžmogiams raudonosios okupacijos žvaigždės mieliau šviečia už saulę Lietuvos ir ES žvaigždynus kartu sudėjus.

25 metai prilygsta maždaug vienai trečiajai piliečio egzistencijos kelio. Pakankamai laiko, kad ateitum į protą arba kad išsikraustytum iš jo. Kai kurie keliaudami į šviesų rytojų apsuka didelį ratą, nes viena koja trumpesnė. Kiti žingsniuoja taip sparčiai, kad kelis kartus apkeliauja aplink pasaulį ir susivokia esantys tame pačiame taške. Dar kitų atmintis korėta ir geba išlaikyti tik tai, kas malonu: jaunystę, veltėdystę, laisvuosius grobstymus iš gamyklų ir kad nemokamos salerkos būdavo tiek, jog netilpdavo į traktorių bakus, todėl kasdien tekdavo nupilti į griovį. Kaip gali laisvoji rinka konkuruoti su stebuklinėmis pasakomis? Ir apskritai – kokių spėrių pažangų galima tikėtis šalyje, kuri prilygsta trečdaliui Belarusijos ir pagal plotą, ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal kvailinančios propagandos suvartojimą?

Galima tikėtis visa ko geriausio, bet vien tikėjimu proto neįkrėsi. Patartina šį tą nuveikti, pavyzdžiui, suaugusiųjų švietimo srityje. Būtų pats laikas švies­tis, bet neturim nei kadrų, nei plano, nei išteklių. Nei noro, nei idėjų. Ir išvis – suaugusiųjų švietimas yra jų pačių reikalas. Beviltiškas. Nes juk suaugusieji yra tokia padermė, kuri sparčiai sensta, serga, emig­ruoja į nežinią, išmiršta ir užleidžia vietą jaunimui. O jaunimo esama visokio – taip pat tokio pažangaus, kuriam aišku, kad už imperialistinių Vakarų grobuoniškąjį kapitalizmą blogiau nebūna.

Mozė žydus vedžiojo po dykumą 40 metų, kad pasikeistų tautos mentalitetas. Pasikeitė. Kažin ar rastumėte bent vieną žydą, kuris postringautų, esą Egipto vergijoje buvo geriau. Mes dykumų neturime, o gamtosaugininkai gultų kryžiumi skersai kelio, jei būtų sumanyta tą trečdalį vergijos besiilginčių piliečių komandiruoti į kopas. Ištryptų UNESCO saugomus smėlynus, bet nėra garantijų, kad bent dalis atsitokėtų.

40 metų ir lietuviams pakaktų vergijos pranašumams pamiršti, jei būtume krikščioniška šalis. Tikybiškai ir ideologiškai keblu lietuvius apibrėžti, nes esame priešgynos ir mūsyse vyrauja partizani­nis genas: kai polonistai ar rusintojai uidavo lietuvių kalbą, pogrindinė spauda, knygnešiai ir daraktoriai klestėjo; kai sovietai persekiojo bažnyčią, slapta vaikus krikštijo, bažnyčiose tuokėsi ir partijos sekretoriai, ir eiliniai pseudokomunistai. Dabar, kai leninizmai smerkiami, nostalgija veša visu smarkumu. Tikėtina, jog ir po 15 metų trečdalis piliečių toliau blūdinės 50-ies raudonųjų komunistinės pornografijos atspalvių prieblandoje. Esama pakankamai prie­laidų manyti, kad 2030-aisiais opiausia Lietuvos visuomenę priešinanti problema bus ginčai, kuo užtaisyti prarūdijusias Žaliojo tilto skulptūrų skyles: ar juoduoju Didžiasalio moliu, ar organišku iš ekologiškų karvašūdžių pagamintu anglies pluoštu?

Todėl ir tvirtinu, kad 25 geriausiu atveju yra trečdalis. Viena trečioji kelio iš sovietinio liūno. Vis dėlto dar yra valstybių, kurios kuria naujus seno pavyzdžio miražus. Štai graikai pasišvilpaudami braukia į pelkyną, deklaruodami tikėjimą, esą ten jie tvirtai stosis ant savo kojų. Pažangieji mąstytojai duginai, žižekai ir balų fosforu švytintis didžiosios proletariato revoliucijos genijaus lavonas iš Rau­donosios aikštės zikurato kviečia drąsiąsias tautas sekti paskui graikus į lygiavos raistą, kur kiekvienam bus pateikta pagal poreikius, o puotos sąskaitas atlygins ainiai arba vokiečiai.

Viliojantis pasiūlymas, bet netikiu, kad Lietuvos piliečiai patrauks į tą pusę. Mūsų raudonoji nostalgija – toka pat tvari kaip rinkimų prognozės. Įpratome girdėti apklausų rezultatus skelbiant triuškinamas ekskomunistų pergales. Bet suskaičiavus balsus paaiškėja, kad po įvairias partijas išsibarsčiusios 50 raudonųjų atspalvių atstovaujančios jėgos daugumos Seime neturi. Būna ir taip, kad kritiniais momentais atsitokėja vienas kitas nurašytas politikas.

Taip, galbūt dar ilgai stovėsim prie bedugnės krašto, svaiginsimės adrenalinu, riesimės dėl balvonų, kraupsim po dar vienų rinkimų, bet atgal į praeitį neįpulsim.

Todėl, kad raudonuoju blūdu svaiginasi silpnoji visuomenės dalis. Nebevaliojantys pirštų pajudinti. Neįgalintys rogių apsukti. Visą gyvenimą žiūrintys rusiškus TV kanalus, bet rusų kalbos niekada iki galo taip ir nesupratę. Informacinio karo aukos, pašautos tuščiais šoviniais.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134275 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-10 10:50:09 [post_date_gmt] => 2015-03-10 08:50:09 [post_content] => (Vyčio Snarskio pieš.) [post_title] => satyra small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => satyra-small-10 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-10 10:50:09 [post_modified_gmt] => 2015-03-10 08:50:09 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134274 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/satyra-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai