Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Ar Ukraina tikrai siekia energetinės nepriklausomybės?

Mykola Voytivas
Erasmus-Mundus stipendijos (EMP-AIM projektas, skirtas Ukrainai) magistro studijoms Rygos verslo mokykloje laimėtojas, Ukrainos diplomatinės mokyklos absolventas, NVO „Naujoji vadovų karta“ įkūrėjas ir vadovas
| 2015-08-13

Ukraina, siekdama įgyvendinti nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, turėtų žengti tris esminius žingsnius.

Pirma, baigti suplanuotą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo „LNG Ukraina“ statybą. Antra, išplėtoti Rytų Europos dujų centrą, kurio pagrindą sudarytų Ukrainos SGD saugyklos, galinčios sukaupti daugiau nei 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Ir, trečia, sukurti Europos regioninę energetikos rinką, apimančią gamtines dujas, naftą ir elektros energiją.

Visa tai padaryti įmanoma, tačiau reikia šalies politinės valios ir aukščiausiems politiniams pareigūnams elgtis sąžiningai. Pakalbėkime apie pirmą žingsnį.

Lietuva Klaipėdos SGD terminalo projekto ėmėsi dar 2010 m. liepą. Jį inicijavo šalies Vyriausybė, pakeitė būtinus teisės aktus, kad projektą būtų galima įgyvendinti. 2012 m. kovą pradėta terminalo statyba jūrinėje dalyje, o birželį – ir sausumoje. 2014 m. spalio 27 d. įvyko oficiali Klaipėdos terminalo atidarymo ceremonija, tų pačių metų gruodžio 3 d. Klaipėdos terminalas pradėjo veikti. Jo pajėgumas – 4 mlrd. kubinių metrų per metus.

Beveik tuo pačiu metu kaip ir Lietuva, Ukraina ėmėsi iniciatyvos statyti savo SGD terminalą – projektas „LNG Ukraina“ pradėtas 2010 m. rugpjūtį. Dar 2012 m. lapkričio 26 d. Juznanyje, Odesos regione, pradėtos SGD terminalo statybos iki šiol nebaigtos. Klaipėdos terminalo projekto biudžetas sudarė 128 mln. JAV dolerių. Lietuva ne tik patenkino šalies SGD poreikį, bet ir ėmė jas tiekti į Latviją bei Estiją (Klaipėdos terminalo projektinis pajėgumas leidžia patenkinti metinį Lietuvoje sunaudojamų gamtinių dujų kiekį ir prisidėti prie regiono dujų poreikio tenkinimo).

Preliminarus Ukrainos SGD terminalo projekto biudžetas – 1 mlrd. eurų. Kyla klausimas, ar jis vertas tokių didžiulių pinigų? Net atsižvelgiant į skirtingą abiejų terminalų pajėgumą (4 mlrd. kubinių metrų per metus Lietuvoje ir 10 mlrd. kubinių metrų Ukrainoje), Ukrainoje įgyvendinamo projekto kaina turėtų siekti apie 350–400 mln. JAV dolerių. Nors šio terminalo statyba itin brangi, Ukraina nuo 2012 m. sulaukė JAV, Australijos, Kataro ir ES investuotojų pasiūlymų. Tačiau naujoji Ukrainos vyriausybė paskelbė pertrauką ir nežinoma, ar bus tęsiama terminalo statyba.

2014 m. gruodžio 9 d. premjeras Arsenijus Jaceniukas, pristatydamas vyriausybės veiksmų programą, kalbėjo: „Keletą metų bandėme pastatyti SGD terminalą, tačiau tam reikia perlaidos per Bosforo sąsiaurį leidimo. Todėl pirmiausia vyriausybė siekia gauti šį leidimą, ir tik tuomet bus statomas terminalas. Su Turkijos partneriais tęsiame derybas dėl galimybės gauti leidimą tanklaiviams, į Ukrainą gabenantiems SGD, kirsti Bosforo sąsiaurį.“ Iš tiesų tai jau tarptautinės teisės problema. Dar daugiau – suskystintąsias propano bei butano ir vandenilio nitrido dujas tanklaiviai jau gabena per Bosforą. Tad kyla klausimas, kodėl to negalėtų daryti SGD transportuojantys tanklaiviai?

Skaičiuojama, kad Ukrainos SGD terminalas patenkintų šiek tiek daugiau nei trečdalį šalies per metus sunaudojamo dujų kiekio. Įvertinant tai, kad Ukraina pati per metus išgauna dar 20 mlrd. kubinių metrų, ji visiškai galėtų apsirūpinti reikiamu kiekiu dujų. Tad kodėl jos importuojamos iš Rusijos?

Netrukus Ukrainai SGD galėtų būti pristatomos iš Alžyro, Nigerijos ir Kataro. Pastarasis yra didžiausias SGD tiekėjas pasaulyje. Dar 2012 m. abi valstybės susitarė, kad dujos kainuos po 300–330 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų.

Jungtinių Valstijų SGD rinka taip pat atrodo patraukli. Šiandien yra daugybė tiekėjų, kurie metų pabaigoje jau būtų pasiruošę jas pristatyti. Kainos gali tesiekti 230–250 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų, įskaitant dujų transportavimo į Ukrainą sąnaudas.

Lietuvos parama itin svarbi, tačiau kyla klausimas, ar Ukraina pasirengusi ir ar nori šią pagalbą priimti. Būdamas Ukrainos valdžios virūnėje nedelsdamas pasinaudočiau galimybe perimti Lietuvos patirtį statant SGD terminalą.

2014 m. lapkričio 24 d. viešėdama Kijeve Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė per jungtinę spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi padėti Ukrainai išsaugoti europinę kryptį, taip pat pasiruošusi pasidalyti patirtimi statant SGD terminalą. Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis pridūrė: „Mes labai gerai suprantame jūsų padėtį. Todėl, jei tik yra kuo mes galėtume padėti, mes tai padarysime. Jau pateikėme išverstus teisės aktus ir techninius dokumentus, susijusius su SGD terminalo statyba.“

Lietuvos parama itin svarbi, tačiau kyla klausimas, ar Ukraina pasirengusi ir ar nori šią pagalbą priimti. Būdamas Ukrainos valdžios virūnėje nedelsdamas pasinaudočiau galimybe perimti Lietuvos patirtį statant SGD terminalą.

Kreipdamasis raštu į prezidentę D. Grybauskaitę akcentavau, kad Lietuvos patirtis statant SGD terminalą yra itin svarbi ir būtina Ukrainai. Prezidentūros atsakyme nurodoma: „Prezidentė D. Grybauskaitė daugybę kartų pabrėžė, kad Ukraina, siekdama sustiprinti savo ekonomiką, turi įgyvendinti kompleksines reformas. Ukraina turėtų pertvarkyti energetikos sektorių, sumažinti korupcijos lygį, pagerinti teismų sistemą ir viešąjį administravimą – suteikti daugiau skaidrumo ir sudaryti geresnes sąlygas verslui. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad vykdant reformas ypač svarbu protingai ir efektyviai pasinaudoti tarptautine parama.“ Taigi, akivaizdu, kad Kijevas gali pasikliauti Vilniumi. Ukraina stumiama į priekį, jai dalijami patarimai, tik ar Ukrainos vyriausybė pasirengusi tokioms reformoms?

Nėra jokios informacijos apie esamą projekto „LNG Ukraina“ padėtį. Nors prie jo dirba daugybė oficialiai paskirtų vadovų, kam iš jų ir kiek mokama, taip pat nežinoma.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 136479 [post_author] => 572 [post_date] => 2015-08-13 14:01:42 [post_date_gmt] => 2015-08-13 12:01:42 [post_content] => [post_title] => Vilnius_EP Summit_28.11.2013 - Copy [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vilnius_ep-summit_28-11-2013-copy [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-13 14:01:42 [post_modified_gmt] => 2015-08-13 12:01:42 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136478 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/Vilnius_EP-Summit_28.11.2013-Copy.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai