Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Aukštojo mokslo burbulas

Ovidijus Lukošius
IQ vyriausiasis redaktorius
| 2015-04-04

Ieškoti išskirtinių savo šalies savybių – mėgstama medinių patriotų ir valdžioje esančių politikų veik­la. Štai visai neseniai kiekvienai progai pasitaikius valstybės vadovai girdavosi bene sparčiausiu internetu pasaulyje. Menkas pasiekimas, jei jis nepadeda pritraukti užsienio investicijų ir kurti didelę pridėtinę vertę duodančių darbo vietų.

Žvelgiant į sausą žmonių išsilavinimo statistiką, irgi esame vieni Europos pirmūnų – net 51,5 proc. mūsų 25–34 metų grupės gyventojų gali pasigirti turį aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Nusileidžiame tik Kiprui ir Liuksemburgui, o smarkiai lenkiame ne tik kaimynes Latviją (39,6 proc.), Estiją (44,2 proc.), bet ir Švediją (45,8 proc.), Suomiją (40,3 proc.), ką ir kalbėti apie Vokietiją (28,7 proc.). ES ir euro zonos vidurkiai atrodo nepadoriai žemi – diplomą ant darbo kabineto sienos galėtų pasikabinti kiek daugiau nei kas trečias gyventojas. Bet palyginkime jaunimo nedarbo lygį, – Vokietijoje jis 2–3 kartus žemesnis, – ir taps aišku, kurios šalies švietimo sistema pranašesnė.

Aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičius per pastaruosius dešimt metų augo visoje ES, tačiau šio reiškinio pagreitis Lietuvoje buvo vienas didžiausių. Staigi plėtra yra vienas sistemos perkaitimo požymių, tad gal jau galima kalbėti apie mūsų šalyje susiformavusį aukštojo mokslo burbulą? Ko gero, taip. Tik lieka klausimas, kas, kada ir dėl kokių priežasčių jį susprogdins?

Kaip šiame numeryje dėmesį atkreipia žurnalas IQ, demografinė padėtis aukštosioms mokykloms jau dabar nepalanki – studentų mažėja, tad konkurencija dėl jų ir pinigų tik aštrės. Galbūt vieni susitelks siekdami pagerinti mokslų kokybę, kiti nutars susijungti ir sumažinti sąnaudas, treti kaip panašumą įvardys gražias auditorijas, malonius dėstytojus ir net tualetus, kuriuose atliktas euroremontas.

Šeimoje ir vidurinėje mokykloje patirdama spaudimą bet kokia kaina prasibrauti į universitetą išaugo ištisa karta, kurios bruožai – nepamatuotos ambicijos, menki gebėjimai ir jokio amato.

Oro iš aukštojo mokslo burbulo galėtų nuleisti valstybė, galimybę nemokamai studijuoti suteikdama tik geriausiai mokyklą baigusiems abiturientams. Tai padėtų ne tik atkurti universitetinio išsilavinimo prestižą, bet ir nustatyti realią studijų rinkos kainą. Viena yra studentauti už 1500 eurų per metus, visai kas kita – įsivertinti, ar pakaks barmeno Londone atlyginimo keliasdešimt tūkstančių siekiančiai paskolai už darbo rinkoje nepaklausią specialybę grąžinti. Švietimo ir mokslo ministerijos raginimas nurodyti minimalų stojamąjį balą yra žingsnis į teisingą pusę, bent jau parodantis pačių universitetų savivertę. Ir demaskuojantis tas aukštąsias mokyk­las, kurių pagrindinis tikslas – mokestis už studijas net jei šios trunka vos vieną semestrą. Valstybė turėtų užkirsti kelią taip lupikauti, nes tai ir biudžeto lėšų panaudojimo klausimas. Net jei nevykėliai studentai patys padengia visą studijų kainą, mokesčių mokėtojams ant pečių gula daugybė kitų išlaidų, pradedant infrastruktūros prie aukštosios mokyklos išlaikymu ir baigiant bedarbio pašalpa, kurios uždaręs universiteto duris į darbo biržą patrauks pirmosios egzaminų sesijos neįveikęs vakarykštis studentas.

Lietuvoje yra keturiolika valstybinių universitetų ir, palyginti su senosiomis ES narėmis, šis skaičius aiškiai per didelis. Nepavyks mechaniškai jų sujungti, jei koncentracijos naudos nesupras pačios aukštosios mokyklos. Privatizuoti kai kuriuos universitetus taip pat nebūtų bloga idėja – jei jau aukštajam mokslui svarbiausi paklausos ir pasiūlos dėsniai, tai ir reikėtų išgyventi laisvojoje rinkoje.

Esama padėtimi, kaip šiame numeryje nagrinėja IQ, nepatenkinti nei aukštųjų mokyklų dėstytojai, nei studentai, nei darbdaviai. Siekti permainų nelengva, nes susikerta daugybė skirtingų interesų ir vizijų. Sprendimus turėtų priimti politikai, tačiau radikaliai reformai reikia stiprios politinės valios, bet tokia iki šiol nepasižymėjo nė viena valdžioje buvusi partija ar koalicija. Dabartinis švietimo ir mokslo ministras tarsi rodo entuziazmo ženklus, tačiau neturi tvirto užnugario nei Vyriausybėje, nei juo labiau jį delegavusioje Darbo partijoje.

Dar sunkiau pakeisti pačios visuomenės įsitikinimą, kad aukštojo mokslo diplomas neturi tapti svarbiausiu gyvenimo tikslu, – tai tik viena iš sėkmę galinčių užtikrinti priemonių, kurios reikia toli gražu ne kiekvienam. Šeimoje ir vidurinėje mokykloje patirdama spaudimą bet kokia kaina prasibrauti į universitetą išaugo ištisa karta, kurios bruožai – nepamatuotos ambicijos, menki sugebėjimai ir jokio amato užsidirbti pragyventi. Didžiulė jaunų žmonių emigracija ir nusivylimas Lietuva yra kaina, kurią mokame už aukštojo mokslo maniją ir tuščią garbę vadintis labiausiai išsilavinusia šalimi ES.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134716 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 12:44:09 [post_date_gmt] => 2015-04-01 10:44:09 [post_content] => [post_title] => Ovidijus Lukosius small [post_excerpt] => Ovidijus LUKOŠIUS [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ovidijus-lukosius-small-7 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 12:44:09 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 10:44:09 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134715 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Ovidijus-Lukosius-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai