Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Didžiųjų duomenų svarba

Rūta Petrauskaitė
Lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė
| 2015-04-29

Naujas ES mokslo politikos kryptis greičiausiai parodo staiga padažnėję žodžiai, kaip antai „duomenys“. Duomenys, ypač didelės jų sankaupos, yra šiuolaikinio mokslo varomoji jėga, hipotezių tikrinimo bazė, pamatuotų sprendimų pagrindas, tad nenuostabu, kad ateities mokslas siejamas su dideliais duomenynais, matuojamais ne tik terabaitais, bet ir petabaitais, net eksbaitais.

Dideli duomenynai svarbūs tiek mokslui, tiek visam ūkiui. Pagal galimą poveikį ekonomikai jie lyginami su internetu, siejančiu apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų. Teigiama, jog žiūrint globaliai internetas sukūrė didesnį bendrąjį vidaus produktą nei energetika ar žemės ūkis kartu sudėjus, o ką ir sakyti apie socialinį poveikį. Interneto atsiradimas buvo pirmasis postūmis mokslininkams pradėti laisvai keistis informacija, iš pradžių publikacijomis, o paskui ir tyrimams reikalingais duomenimis. Mokslo reikmėms kurtas internetas tebekeičia pasaulį, to paties tikimasi ir iš duomenų.

Mokslinės informacijos apykaita kaip būtina mokslo pažangos sąlyga egzistuoja seniai, bet ji sustiprėjo tuomet, kai prieš kelerius metus imta propaguoti atviroji prieiga. Ilgainiui sukurtos specialios talpyklos ir portalai, pavyzdžiui, „OpenAIRE“, o Europos Komisija pareikalavo iš savo finansuotų projektų skelbti straipsnius atvirąją prieigą turinčiuose leidiniuose. Tačiau atverti publikacijas, nors ir iki šiol tai vertinama prieštaringai, yra paprasčiau ir pigiau. Tam skiriama iki 3 proc. visos moksliniam tyrimui ir jo sklaidai reikalingos sumos. Duomenų atvėrimas akademinei bendruomenei, jų priežiūra ir atnaujinimas yra kur kas sudėtingesnis ir brangesnis procesas – jam reikia 15 proc. bendros projekto sumos. Labai greitai gausėjant duomenų būtina jų valdymo strategija, ypač jei kalbama ne tik apie mokslininkų sukurtus, bet ir bet kokius analizei pritaikomus duomenis (valstybės įstaigų, viešojo sektoriaus). Duomenys ir verslas – atskira plati tema, atskleidžianti, kaip didžiuliai duomenų masyvai iš esmės keičia verslo, ypač internetinio, modelius, leidžia priimti kitokius, duomenimis grįstus praktinius sprendimus.

Dėl duomenų atvirumo neimituojamas ir nefalsifikuojamas mokslas, jų pagrindu kuriama išmintinga, visuomenės poreikius atitinkanti politika.

Kalbant vien apie mokslo duomenis, jų atvėrimas ir palaikymas yra viešai diskutuojamas. Aiškinama, kam reikia atvirus duomenis pateikti drauge su publikacijomis: patikrinti, ar patikimi mokslinių tyrimų rezultatai, t. y. pakartoti tyrimus, panaudoti tuos pačius duomenis kitiems tyrimams, juos perdirbti, įtraukti į didesnius masyvus, palyginti su kitais. Su duomenų tvarkyba ir atvėrimu susijusios kelios esminės problemos. Pirmiausia – jų patikimumo. Daug klausimų kyla dėl duomenų apsaugos, autoriaus teisių. Šios svarbios duomenų autorystei ir dėl pasekmių, išplaukiančių iš jos: tai būtinybė duomenis cituoti, dalytis pelnu, jei jie naudojami komercijai ir kt. Tad atviroji prieiga prie duomenų turi ir šalininkų, ir priešininkų.

Iš tiesų labiausiai duomenų verslui reikia investicijų. Tačiau manoma, kad jos greitai atsipirks, nes bus kuriamos naujos darbo vietos, nauji produktai, įstaigų tinklai, skatinamos inovacijos ir verslumas, tad augs visa ekonomika. Kiti duomenų revoliucijos sukelti pokyčiai – nedubliuojami ir greičiau atliekami tyrimai, nes remiamasi jau anksčiau surinkta ir apdorota informacija, dėl jos atvirumo neimituojamas ir nefalsifikuojamas mokslas, duomenų pag­rindu kuriama išmintinga, visuomenės poreikius atitinkanti politika ir dar daugelis kitų – sunkiai įvertinami pinigine išraiška, tačiau neįkainojami. 2012 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas mokslo duomenų ekonominės vertės tyrimas parodė, kad Ekonominių ir socialinių duomenų archyvo, turinčio daugiau nei 23 tūkst. vartotojų, efektyvumas gali būti įvertintas daugiau nei 100 mln. svarų sterlingų per metus, todėl kiekvienas į archyvą investuotas svaras atneša 5,4 svaro ekonominę naudą.

Taigi duomenų svarba neabejotina. Laimės tie, kurie pajudės pirmi. Jungtinės Valstijos jau ėmėsi veiksmų, jų federalinės mokslą finansuojančios agentūros kasmet gauna daugiau nei 100 mln. dolerių papildomai, kad padarytų visus mokslinių tyrimų rezultatus, ypač duomenis, laisvai prieinamus.

Europos Komisija remia Mokslinių duomenų aljansą (RDA) – pasaulinę duomenų politika besirūpinančią instituciją. Ji siekia paspartinti ir palengvinti bendrą naudojimąsi duomenimis. Aljansas atviras ir asmenims, ir įstaigoms. RDA nurodo, ką daryti ir ko ne, kad Europa ne tik skaitytų kitų rašomą istoriją, bet ir pati ją rašytų. Tam reikia ne tiek jau daug – tik kad imlūs protai gautų reikiamus duomenis tinkamu laiku.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134657 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-04-01 11:26:07 [post_date_gmt] => 2015-04-01 09:26:07 [post_content] => [post_title] => Ruta_Petrauskaite [post_excerpt] => Rūta Petrauskaitė [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ruta_petrauskaite [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-01 11:26:07 [post_modified_gmt] => 2015-04-01 09:26:07 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134656 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/Ruta_Petrauskaite.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai