Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Du diplomatijos veidai

Marius Laurinavičius
IQ užsienio politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
| 2015-07-12

Kokia iš tiesų yra Lietuvos diplomatija? Ryžtinga, garsiai ir kartais net tiesmukai ginanti savo interesus, kad pažadintų partnerius dėl Rusijos keliamos grėsmės? Ar tyli, sutinkanti su kompromisais net svarbiausiais savo pačios saugumo klausimais ir kukliai trypčiojanti prieš galinguosius?

Tapo beveik įprasta, kad pasaulį nedviprasmiškais pareiškimais stebina ir bene garsiausiai apie Rusijos grėsmę įspėja, nuo jos gintis ragina Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau kovo 12-ąją per visą pasaulį nuskambėjo žinia iš Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso lūpų.

Jis pareiškė, kad šalies agresorės pajėgos Taliną, esantį už maždaug 200 kilometrų nuo sienos, gali pasiekti per keturias valandas. Taip pat priminė, kad įvairiose pratybose šalia Estijos dalyvauja nuo 40 iki 80 tūkst. Rusijos karių, tačiau vis tiek būtent Baltijos šalys arba NATO kaltinamos konflikto kurstymu ir dėl to Maskva atvirai grasina imtis atsakomųjų priemonių.

Išdėstęs šiuos argumentus, T. H. Ilvesas nedviprasmiškai pareiškė, jog Estijos saugumui užtikrinti mažų mažiausiai reikia, kad jos teritorijoje nuolat būtų dislokuotos bent jau brigados dydžio (dažniausiai nuo 3200 iki 5500 karių) Aljanso sąjungininkų pajėgos.

Baltijos šalių siekis, kad jose būtų dislokuotos nuolatinės ir gana didelės sąjungininkų pajėgos, bent jau diplomatijos užkulisiuose nėra naujiena. Tačiau kaimynės iki šiol nepralaužia tvirto lyg siena nemažos dalies Aljanso partnerių įsitikinimo, kad privaloma laikytis 1997 m. Maskvos ir NATO steigiamojo akto nuostatų dėl pajėgų nedislokavimo Rusijos pasienyje, nors ji elgiasi agresyviai ir kelia grėsmę.

Ši šalis ne kartą pažeidė minėto dokumento nuostatas, o teisininkai ne sykį akcentavo, kad minėti NATO įsipareigojimai iš esmės pasikeitus tarptautinei padėčiai nebegalioja, tačiau Berlyno vadovaujama nemaža Šiaurės Atlanto šalių grupė linkusi neprovokuoti Kremliaus. Todėl Estijos prezidento ir visos šalies diplomatų sprendimas pagaliau iškelti šį klausimą į viešosios diplomatijos lygmenį akivaizdžiai buvo gerai apgalvotas. Ypač turint galvoje tarptautinį kalendorių ir įvykių kontekstą.

Akivaizdu, kad Lietuva mažų mažiausiai išdavė Baltijos šalių solidarumo ir politikos koordinavimo principus.

T. H. Ilveso raginimas nuskambėjo iš karto po Šiaurės šalių gynybos ministrų pareiškimo dėl būtinybės labiau bendradarbiauti gynybos srityje, siekiant atremti Rusijos grėsmę, ir prieš pat Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen vizitą į Baltijos šalis. Be to, NATO valstybių kariškiai, skirtingai negu politikai, vis garsiau kalba, kad dabartinių priemonių Baltijos kaimynėms apginti nebepakanka.

Vienas pagrindinių Vokietijos ministrės vizito tikslų buvo nuraminti Baltijos šalis ir jas paremti. Tai Estijos diplomatai irgi puikiai išnaudojo. Šalies premjeras Taavi Rõivas dalyvaujant U. von der Leyen ne tik viešai pasiūlė Vokietijai, kuri priešinasi dislokuoti nuolatines pajėgas Baltijos krašte, paremti tokį žingsnį, bet ir tam pačiai vadovauti.

Kitą dieną nuvykusi į Latviją U. von der Leyen vėl išgirdo tą patį – Baltijos šalyse būtina dislokuosi nuolatines NATO partnerių pajėgas.

Dabar prisiminkime, ką girdėjome, kai ji lankėsi pas mus: džiaugsmą, kad Vokietija parduos Lietuvai 12 savaeigių haubicų, daugybę patikinimų, kokia ši šalis yra svarbi Lietuvos gynybos partnerė ir… nė žodžio apie būtinybę čia dislokuoti NATO sąjungininkų pajėgas.

Akivaizdu, kad Lietuva mažų mažiausiai išdavė Baltijos šalių solidarumo ir politikos koordinavimo principus. Net savo politika Vilnius pasirodė nenuoseklus – nors garsiai skalambijama apie Rusijos grėsmę, nedrįstama prisijungti prie viešų reikalavimų čia dislokuoti nuo tos grėsmės galinčias apginti pajėgas.

Lietuvos diplomatija ir ypač D. Grybauskaitė tikriausiai šį kartą bandytų įrodyti, jog „neviešas darbas užkulisiuose“ gali duoti daugiau naudos. Tačiau labai lengva įrodyti, kad ir tokiu atveju ji būtų bent jau nenuosekli. Kai prezidentė kažkada viešai reikalavo NATO gynybos planų Baltijos šalims, Estijos ir Latvijos lyderiai liko nepatenkinti, nes manė, jog neviešai būtų galima pasiekti daugiau. Tačiau mūšis laimėtas ir D. Grybauskaitė ne be pagrindo didžiavosi, kad jos vieša kova buvo lemiama.

Tad tenka tik retoriškai klausti, kodėl, nuolat viešai mesdama iššūkį Rusijai, Lietuva nedrįsta net prisijungti prie jau mesto iššūkio Vokietijai? Ir kas pasikeitė nuo tų laikų, kai D. Grybauskaitė tikėjo, kad vieša kova lėmė pergalę dėl tuomet svarbaus kito Lietuvos gynybos elemento – Baltijos šalių gynybos planų. Kol šie klausimai neatsakyti, mūsų šalies dip­lomatija ima atrodyti dviveidė.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135342 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-02 12:48:24 [post_date_gmt] => 2015-06-02 10:48:24 [post_content] => [post_title] => Marius Laurinavicius small [post_excerpt] => Marius Laurinavičius [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => marius-laurinavicius-small-14 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-02 12:48:24 [post_modified_gmt] => 2015-06-02 10:48:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135341 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Marius-Laurinavicius-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai