Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

ES: gilinti, ne plėsti

Jonas Čičinskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius
| 2014-12-15

Plėsti dvylikos Vakarų Europos valstybių Bendriją ar didinti to dvyliktuko integraciją – toks klausimas svarstytas prieš 20 metų, kai ES privalėjo apsispręsti, kaip bendraus su kaimynais pasibaigus Šaltajam karui. Pasirinkta plėtra, ES 12 virto ES 25, netrukus ES 27 ir ES 28. Nors šiandien plėtra tebėra darbotvarkėje pasirinkimas „gilinti“ akivaizdžiai tapo prioritetu.

Tokį siekį įsakmiai paskatino ekonomikos krizė. Iškalbingiausi buvo šių metų lapkričio pokyčiai: pradėjo veikti pirmas iš trijų bankų sąjungos elementų – Bendras priežiūros mechanizmas (BPM); Europos Komisija (EK) privertė Prancūziją ir Italiją darsyk pertvarkyti savo biudžetus ir sumažinti deficitą; priimant sprendimus ES Taryboje įsigaliojo vadinamasis dvigubos daugumos mechanizmas.

Naujasis Europos centrinio banko (ECB) padalinys, BPM pavadinta institucija su beveik tūkstančiu darbuotojų, prižiūrės didžiausias ES finansų įstaigas, turinčias daugiau nei 80 proc. visų bankų aktyvų. Jo funkcija – užtikrinti Europos bankų sistemos saugumą, sustiprinti finansinę integraciją ir stabilumą. Paprastai kalbant, didžiosios komercinės ES finansų įstaigos iš nacionalinių centrinių bankų pereis vieno kontrolieriaus žinion ir privalės laikytis unifikuotų veiklos taisyklių.

Šią instituciją 2016 m. papildys BPM, o vėliau ir bendra indėlių draudimo schema. Bankų sistema taps integruota.

Antras ryškus naujovių liudijimas buvo spalį vykęs nedidelis Prancūzijos ir Italijos susirėmimas su EK dėl 2015 m. biudžetų. Abi leisgyvės ekonomikos valstybės siekė didesnėmis biudžeto išlaidomis reanimuoti ūkį, tačiau EK pareikalavo laikytis įsipareigojimų mažinti deficitą iki Stabilumo ir augimo pakto normų. Ši kartą susirėmimas baigėsi kitaip nei 2005 m., kai Prancūzija (tada kartu su Vokietija) sugebėjo priversti EK atsitraukti ir nesiimti sankcijų (tiesa, prieš tai dar šalims pasiginčijus Europos Teisingumo Teisme). EK nurodymu atliekama skausminga Prancūzijos ir Italijos biudžetų korekcija liudija, kad keičiasi ES „karalystės“ ekonomikos politika.

 EK nurodymu atliekama skausminga Prancūzijos ir Italijos biudžetų korekcija liudija, kad kažkas keičiasi  ES „karalystėje“.

Trečioji slinktis keičia ES institucijų sprendimų priėmimo tvarką – nuo lapkričio 1 d. išauga didesniųjų narių vaidmuo. Iki šiol ES Taryboje šalių ministrai turėjo skirtingą balsų skaičių – nelygu jų atstovaujamos valstybės dydis. Vokietijai, Prancūzijai, Jungtinei Karalystei ir Italijai priklausė po 29 balsus, Lietuvai – septyni. Tačiau sprendimams kvalifikuota balsų dauguma reikėjo surinkti net 260 (iš 352), t. y. 74 proc. visų balsų. Net vieningam didžiajam ketvertukui reikėdavo sutelkti nemenką būrį mažesniųjų sąjungininkių, kad iniciatyva būtų aprobuota.

Dabar pagal Lisabonos sutartį sprendimai Taryboje priimami, jei už juos balsuoja 55 proc. ES šalių narių, atstovaujančių 65 proc. gyventojų. Didesnių valstybių galimybės paversti savo iniciatyvą veikiančia norma išaugo keletą kartų. Pridėkime dar tai, kad absoliuti dauguma ES teisės aktų dabar priimama bendro – kartu su Europos Parlamentu (EP) – sprendimo tvarka. Kadangi EP formuojamas pagal kvotas, paskirstytas priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, didžiosios valstybės jame turi daug daugiau atstovų nei mažosios.

Slinktys gilesnės ekonominės integracijos link akivaizdžios ir lygiai taip pat išaugo ES integracijos „lokomotyvų“ galimybės. Ko laukti? To paties, kuo nuo seno pasižymi visas Bendrijos pažangos procesas, – laipsniško, fragmentuoto, funkcine integracija pagrįsto vieningos Europos kūrimo.

Jau sukurta ir veikia bendra valiutos sistema – euro zona su ECB. Išplėtojant ir griežtinant Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, nuo šalių narių biudžetų vertinimo post factum pereita prie biudžetų projektų peržiūros ir privalomo koregavimo. Siekiant subalansuoti ūkius sukurta Europos semestro procedūra. Gausėjančios centralizuotos bankininkystės institucijos liudija realų bankų (tiksliau – bankininkystės) sąjungos formavimąsi. Jau prabilta apie kapitalo rinkų sąjungą.

Toks fragmentuotas, „gabalinis“ ekonominės integracijos procesas tęsis. Vienais atvejais jis vyksta kaip visuotinis, kuriant bendrą politiką (pavyzdžiui, energetikos), kitais atvejais – formuojant optimalias jos erdves (t. y. leidžiant atskiroms ES šalims likti su sava politika toje srityje arba neleidžiant joms jungtis neįvykdžius reikiamų sąlygų). Šitaip greta euro zonos randasi bendra aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų erdvė. Sulauksime ir bendrų (arba optimalių) sektorinių politikų (jų branduoliai jau suformuoti transporto bei aplinkosaugos srityje).

O politinė integracija? Drįskime pasakyti, kad šiandien (ir rytoj) politinė integracija ES ir yra visa tai, apie ką čia parašėme.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132492 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 11:49:28 [post_date_gmt] => 2014-11-21 09:49:28 [post_content] => [post_title] => Jonas_Cicinskas small_01 [post_excerpt] => Jonas Čičinskas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => jonas_cicinskas-small_01-14 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 11:49:28 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 09:49:28 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132491 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Jonas_Cicinskas-small_01.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai