Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Euro zonos dvikova

Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
| 2015-02-24

Drama tęsiasi. Vyksta dviejų skirtingų požiūrių, ar tikslas pateisina priemones sprendžiant bendrosios valiutos zonos šalių problemas, kova. Vieni teigia, kad reikia kuo greičiau paleisti pinigų spausdinimo mašiną ir skatinti rinkas. Kiti sako, esą ši priemonė pažeidžia kertinius stabilių pinigų principus, kurių vienas – neribotas jų spausdinimas – nėra tinkamas problemų sprendimo būdas.

Sausio viduryje Europos Teisingumo Teismo (ETT) generalinis advokatas Pedro Cruzas Villalónas išplatino preliminarų sprendimą dėl vadinamųjų vienakrypčių pinigų politikos sandorių (VPPS). Tai priemonė, kurią Europos centrinis bankas (ECB) pristatė dar 2012 m. ir kurią 2014-aisiais stipriai sukritikavo Vokietijos konstitucinis teismas (VKT). VPPS numato galimybę ECB neribotai pirkti euro zonos šalies skolos vertybinius popierius, jeigu ši valstybė į instituciją kreipiasi su tokiu prašymu.

VKT 2014-aisiais priėjo prie išvados, kad tokia pinigų politikos priemonė „viršija ECB įgaliojimus ir pažeidžia šalių narių teises, ji nepaiso monetarinio biudžeto finansavimo draudimo“. Tačiau galutinį sprendimą dėl VPPS teisėtumo VKT pavedė priimti ETT kaip vienintelei institucijai, turinčiai teisę nagrinėti ECB veiksmų atitiktį tarptautinėms sutartims tarp ES šalių.

Tad VKT mano, kad ne visos priemonės pateisinamos net ir siekiant tokių tikslų, kaip euro ir prasiskolinusių bendrosios valiutos zonos narių gelbėjimas, ES ekonomikos skatinimas. Valdžios skolos supirkimas neribotai spausdinant pinigus nėra nei tam tinkama, nei pateisinama priemonė. Pirmiausia, taip pažeidžiamas esminis pinigų politikos principas, kad centrinis bankas nefinansuoja valdžios skolos. Šiais veiksmais ir pridaugintais pinigais užglaistomos tikrosios ekonomikos bėdos, tokios kaip fiskalinis šalių neatsakingumas, euro zonos narių ekonominio konkurencingumo trūkumas. Dėl to mokesčių mokėtojų laukia kainų šuolis.

Kaip visaverčiai euro zonos nariai turime turėti savo poziciją.

Minėta P. C. Villalóno nuomonė didžiąja dalimi apgynė ECB ir išteisino VPPS, tad netiesiogiai pasakyta, kad tikslas visgi pateisina priemones. Anot jo, tai yra netradicinė pinigų politikos priemonė ir ECB turi turėti „plačią diskreciją (neprik­lausomumą), kaip formuoti ir vykdyti ES pinigų politiką“. Šis pranešimas dar nėra galutinis ETT sprendimas, jo tikimasi artimiausią pusmetį. Tačiau galutinis verdiktas paprastai sutampa su išankstiniu.

ETT požiūris, deja, toks pat kaip ECB ir jo vadovo Mario Draghi. Šis teigia, kad būtina daryti viską, ko prireiks, siekiant „sulopyti“ eurą. O pinigų politikoje tokie žodžiai dažniausiai reiškia ne ką kita, o jų spausdinimą dideliais kiekiais. Būtent todėl sausio 22 d. ECB paskelbė kiekybinio skatinimo programą, kurios esmė – plataus masto valdžios sektoriaus obligacijų supirkimas leidžiant naujus pinigus į rinką. Programa truks nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo ir jos dydis sieks 1,1 trln. eurų.

Taigi, po ETT generalinio advokato pranešimo paaiškėjo, jog mūšyje laimi antroji pusė, teigianti, kad siekiant tokio svarbaus tikslo, kaip euro zonos šalių atsigavimas, galima aukoti tam tikrus tradicinės pinigų politikos principus. Kupiūrų spausdinimo mašina jau paleista ir artimiausiu metu pradės veikti visu pajėgumu.

Visa tai rodo, kad į euro zoną įsiliejome įsiplieskus tikram mūšiui ir prasidėjus nemažiems pokyčiams ECB pinigų politikoje. Kaip visaverčiai šio klubo nariai privalome turėti savo poziciją, ką apie tai manome.

Ir pasirinkdami – palaikyti Vokietiją ir mažiau pinigų spausdinimo ar oficialią ECB poziciją ir daugiau pinigų spausdinimo – turime aiškiai suprasti, ką reiškia abi kryptys. Dvikova, kurią bent kol kas laimi teigiantys, jog tikslas pateisina priemones, yra požymis, kad į pinigų politiką perkeliamas politikams būdingas trumparegiškumas. Tai ne kas kita, kaip bandymas problemas spręsti lengvais būdais aukojant ilgalaikes vertybes ir atsakingumo principus.

Šį požiūrį gerai apibendrino vokiečių „Die Welt“, komentuodamas ETT atstovo pranešimą: „Kokia šventė tai yra ECB prezidentui M. Draghi, krizės šalims Graikijai, Portugalijai ir Italijai, Europos finansinę pagalbą palaikantiems politikams ir spekuliantams! Kokia bloga diena euro zonos mokesčių mokėtojams, Konstituciniam teismui ir Europos ekonomikos konkurencingumui.“

Todėl ECB pinigų politikos kryptis kelia nerimą. Svarbu tai, kad anksčiau buvome nuošalyje, o dabar šioje dvikovoje dalyvaujame tiesiogiai. Turime remti tuos, kurie siūlo ne trumpalaikius sprendimus, privalome laikytis patikimų pinigų principų.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133832 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-12 10:11:04 [post_date_gmt] => 2015-02-12 08:11:04 [post_content] => [post_title] => Vytautas Zukauskas small [post_excerpt] => Vytautas Žukauskas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vytautas-zukauskas-small-7 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-12 10:11:04 [post_modified_gmt] => 2015-02-12 08:11:04 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133831 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/Vytautas-Zukauskas-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai