Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Formos ir beformiškumas

Egidijus Aleksandravičius
Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
| 2015-03-30

It nesąmoningi pitagoriečiai esame paklusę skaičių galiai. Dešimtmečiai ir sukaktuvės yra beveik neabejotinas asmeninių ir bendrų įpročių pamatas. Sukaktuvių jėga verčia perio­diškai gręžiotis atgal pagal gyvenimo fazių ir kadencijų dėsnius. Todėl galima teigti, kad desperatiški asmeniniai jubiliejai ir Lietuvos laisvės gimtadieniai yra kultūros ekranas, kuriame geriau ar blogiau atsispindi ateitin vedantys prisiminimai. Ir ne vieninteliai šioje žemėje tokie esame.

Viskas gerai, jei nesipykstama su saiku ir nemanoma, kad skaičių valdžia be atskirų žmonių valios, tikėjimo ir pastangų kaip nors išspręs mūsų gyvenimo uždavinius. Artėjantis Lietuvos laisvės 25-metis jau dabar kelia prisiminimų bangas, stiprina siekius apgalvoti, kas per tą laiką pasikeitė, susimąstyti, kaip būtų galima derinti susikaupusius priekaištus visiems aplinkui, bet pirmiausia valdžiai (ir geriausiu atveju sau) su optimizmą keliančiomis permainomis ir akivaizdžiais laimėjimais. Vis dėlto darsyk pabandysiu, nors visi pasakys: per platu… Ketvirtis mūsų laisvės amžiaus jau penkeriais metais pralenkia Vasario 16-osios Respublikos nugyventą laiką. Kaip pasikeitė ir kaip nepasikeitė mūsų kultūros paveikslai? Vieni rėmai kabo Kultūros ministerijoje it kokiame muziejuje, kiti – didėjančios įvairovės erdvėse, kurių jokia valdžia nesiekia, o ir mes nebegalime patys sau aprėpti. Bet šis komentaras apie abstraktesnius dalykus. Imuosi kultūros formų temos. Kadaise, prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią, ginčai dėl mūsų (ir visos Vidurio Rytų Europos) kultūros formų ar civilizacijos principų kristalizavimosi buvo gana plačiai suvešėję.

Vėliau, skausmingoje tolybėje nuo gimtosios žemės iš už geležinės uždangos lietuvis-lenkas Czesławas Miłoszas ir žemaičių kraujo Witoldas Gombrowiczius keitėsi mintimis apie tai, kad tik Vakarų pasaulis suteikia formas mūsų kultūrai. Cz. Miło­szas kartojo tai savo gimtosios Europos paieškose, o W. Gombrowiczius – Argentinos stebėjimuose. Sakydavo: Bue­nos Airių gyvenimas kupinas gaivalingumo ir spontaniškumo, bet čia kultūra yra it besipučianti mielinė tešla, neleidžianti nuspėti, kokių formų ateityje įgaus. Abu didieji literatai nesistengė griežtai apibrėžti, kas jiems yra kultūros formos. Metaforų mig­loje vietoj abstrakčių apibrėžimų ryškėjo tik kontūrai. Jie tiko mūsų poetiniams gaivalams, jausmingai žodžiuose skęstančiai meninei vaizduotei, kūrybinei arba pamėgdžiojančiai sąmonei ir net kasdienei gyvensenai, pripratusiai prie valstybės įsakymų ir meduolių, bet vangiai pasiduodančiai inteligentiškoms taisyklėms, į viena suplakančiai ir žanrus, ir stilių. Į Johną Gray panašus skeptiškas britų intelektualas tikriausiai pasakys, kad ir pačių Vakarų kultūros formos griuvinėja it kortų nameliai, bet vis tiek tai nebus indulgencija mums visai apie tai nemąstyti. Ir tokiomis sąlygomis niekas neatleidžia nuo pareigų gyventi sąmoningai. Per 25 metus smarkiai pasikeitė kultūros namai: teatrai ir sporto arenos – labiau, bibliotekos ir muziejai – mažiau. Tačiau vis tiek neabejotina, jog daiktiškoji Lietuvos kultūros dalis puikiai ūgtelėjo. Prisimenat? Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį buvo įprasta manyti, kad eidami atgal į Vakarus jaučiamės moraliai pranašūs, tik štai turto mažoka. Duok kompiuterių, erdvių pastatų, naujų spaudos priemonių ir mes pasieksime prasmingą pilnatvę. Viskas buvo persmelkta tikėjimu, kad esame stip­resnės dvasios, tik daiktais atsiliekame.

Per 25 metus smarkiai pasikeitė kultūros namai: teatrai ir sporto arenos – labiau, bibliotekos ir muziejai – mažiau.

Šiandien mes praturtėję. Net nuolat mykiančių iš nepasitenkinimo savimi miestiečių mieste nacio­naliniu (ką tai reiškia kultūros formos prasme) tapusio teatro erdvės yra tiesiog nuostabios, neįtikėtinai gražios. O kaip teatras? Mokslo slėnių, bibliotekų ir net auditorijų daiktiškoji pusė jau, atrodo, pralenkė dvasią, kurioje jautėme stiprybę matydami materialinį nuopuolį. Knygų mugės Vilniuje irgi rodo tai, kad knygoms subrendome tuo metu, kai informacinės virtualybės kai kada išduoda paskutinį spaudos atodūsį. Prieš 25 metus paryžietis dailininkas Žibuntas Mikšys dūsuodavo, vartydamas tada leistas knygas, ir sakydavo, kad lietuviai nesubrendę knygai.

Galiausiai, daiktams lenkiant dvasias, vis tiek mūsų kultūra kažkaip nepavargsta nuo beformiškumo. Ji, kaip populiarumo varžybose skonį praradusiuose tinklalapiuose, atsiveria į krūvą sumetusi šventųjų atvaizdus, sekso pozas, ukrainiečių patriotų kūnus, pupyčių užpakaliukus, autoavarijas, vagišių biografijas, turtuolių atvaizdus ir turgaus elgetų žaizdas. Kartais tai vadinasi farsu, kartais tragikomedija, demonstruojančia, kad jokios tradicijos, jokie žanrai, stiliai ir principai neverti daugiau nei beformės sumaišties. Kultūros kritikoje nežinia kodėl tai vis dar vadinama kūrybine sėkme. O gal tai kito 25-mečio užduotis?

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134224 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-09 18:03:52 [post_date_gmt] => 2015-03-09 16:03:52 [post_content] => [post_title] => © Tomas Piliponis [post_excerpt] => Egidijus Aleksandravičius [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => a-tomas-piliponis-68 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-09 18:03:52 [post_modified_gmt] => 2015-03-09 16:03:52 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134223 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Egidijus_Aleksandravicius-RGB-small-1.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai