Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Intelektinė nuosavybė ir mūsų laisvė bei spalvingumas

IQ | 2012-04-25

Šis straipsnis ne apie tai, ar intelektinės nuosavybės apsauga skirta technikos, pramonės, kūrybos vystimosi ir visuomenės pažangos skatinimui, ar, atvirkščiai, jos apsauga yra minėtosios raidos stabdis ir dalinimosi idėjomis antikristas.

Kitaip tariant, apskritai, nepritariu intelektinės nuosavybės priešinimui su „jos didenybe Laisve“, nesvarbu, apie kurią laisvę kalbėtume: interneto laisvę, informacijos ir idėjų mainų laisvę, laisvę imituoti ir dar n-tąją laisvę. Priešingai, esu šalininkas to, kad pačią intelektinę nuosavybę laikytume laisve, laisvos ir organizuotos visuomenės socialinės struktūros dalimi ir į ją žiūrėtume kaip į ekonominę demokratiją.

Intelektinę nuosavybę kaip laisvę galima būtų vertinti dvejopai. Pirmiausiai, ji padeda  diferencijuoti gamintojus, kūrėjus, prekybininkus, taip pat vienus produktus ir paslaugas nuo kitų. Intelektinė nuosavybė leidžia įmonei nematerialųjį turtą valdyti taip, kad jis padėtų atskirti ją nuo savo konkurentų. Labiausiai saugoma turėtų būti intelektinės nuosavybės skiriamoji funkcija – saviraiška savęs identifikavimu per kūrybą, žymenis, gaminius ir kitokią veiklą. Kitaip tariant, ši nuosavybė įgalina jos turėtojus (kūrėjus (autorius, išradėjus, dizainerius), atlikėjus, prekių ženklų savininkus ir kt.) išsilaisvinti ir nepriklausyti nuo konkurentų (tiek tikrosios, tiek juodosios rinkų). Ir, atvirkščiai, kopijuojantis (ar imituojantis) sukausto savo elgesį, t. y. jis tampa priklausomu nuo kito, nuo jo žinomumo, nuo jo produkto, nuo kito reputacijos – nieko savo ir tikro. Priklausomybė ir neturėjimas savo – priešprieša rinkos ekonomikai (arba mano įvardintai ekonominei demokratijai).

Antroji intelektinės nuosavybės, kaip laisvės, pusė, atsiskleidžia sukuriama laisvo vartotojų pasirinkimo galia. Jeigu pripažintume laisvę imituoti kitų kūrybos rezultatus, žymenis, naudotis nevaržomai suformuota reputacija, vartotojai prarastų svertus, kurie leistų jiems įgyvendinti tinkamą informuotą pasirinkimą.

Tačiau reikia pripažinti, kad kiekvienai laisvei gali grėsti pavojus, siekiant ją riboti, ir, aišku, pati laisvė, jeigu ji neribota, gali būti pavojinga visuomenei. Būtina, kad tiek vieni, tiek kiti ribojimai būtų proporcingi siekiamam tikslui. Matyt, intelektinės nuosavybės ribojimų proporcingumo atskaitos taškais turėtų būti teisės į sąžiningą tvarkingą konkurenciją užtikrinimas bei kitos socialiai reikšmingos vertybės realizavimo garantavimas.

Neproporcingo intelektinės nuosavybės teisių ribojimo ar, atvirkščiai, intelektinės nuosavybės neproporcingo poveikio pavyzdžių yra. Ir tai, gaila, gali pasireikšti ne tik kitų asmenų – tarkim, konkurentų, veiksmais, bet ir valstybės galiomis. Štai, pavyzdžiui, kai kuriose pasaulio valstybėse (pavyzdžiui, Australijoje) jau įgyvendintas, o Lietuvoje bandomas įgyvendinti „baltų tabako gaminių pakuočių“ (angl. plain packaging) projektas. Šios iniciatyvos esmė, kad būtų iš esmės uždraudžiamas tabako gaminių pakuočių žymėjimas saugomais prekių ženklais. Neaišku, ar dėl neapdairaus ar sąmoningo nenoro nematomas tokios iniciatyvos padarinys. Ši iniciatyva reikštų galimybės verslo subjektui naudoti savo intelektinę nuosavybę panaikinimą. Kartu tai sąlygotų trukdymą perduoti prekių ženklais informaciją vartotojui apie prekių kilmę pagal gamintoją, taip faktiškai nusavinant intelektinę nuosavybę. Pagaliau taip iš esmės būtų apribojama laisvė būti nepriklausomam nuo kitų konkurentų, atvertas kelias, nesvarbu, šešėlinės rinkos ar ne, imituotojams sujaukti rinką.

Probleminių klausimų kyla ir sprendžiant santykį tarp intelektinės nuosavybės kaip visumos ir kitų socialiai reikšmingų vertybių (saviraiškos laisvės, efektyvesnės ekonomikos plėtros ir kt.). Apskritai, svarbu aiškintis, kiek dabartinė intelektinės nuosavybės sistema skatina ar galėtų skatinti žinių perdavimą. Nors intelektinės nuosavybės teisės yra suteikiamos kaip atlygis už kūrybą ir inovacijų diegimą, tokia nuosavybės teisių sistema gali būti laikoma tinkama, tik jei ji teikia naudą visuomenei. Pastaroji nauda galėtų kilti iš kūrybos ar inovacijų paskleidimo visuomenėje bei iš žinių perdavimo. Visgi kliūtys, kuomet žinių perdavimas gali būti blokuojamas, yra neišvengiamos. Pavyzdžiui, kuomet atsisakoma suteikti licenciją ar parduoti, pasinaudojama teise neatskleisti programinės įrangos kodo ar sutartimi apribojant galimybę analizuoti, iš ko ir kaip gaminys yra pagamintas (angl. reverse-engineering).

Pernelyg plati intelektinės nuosavybės objektų apsauga atskirais atvejais gali pažeisti kitus, ne mažiau reikšmingus teisinius gėrius, kurių svarba ne visada yra įvertinta intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimą akcentuojančiuose teisės aktuose. Šią problematiką dar padidina tendencija papildomai padidinti intelektinės nuosavybės objektų apsaugą civilinių sutarčių pagrindu. Pavyzdžiui, licencinių sutarčių (ypač paketo licencijų) pagrindu autorių turtinių teisių apsauga dažnai yra išplečiama už įstatymuose numatytų ribų; o įstatymų numatytos autorių turtinių teisių išimtys panaikinamos arba apribojamos. Numatant tokias nuostatas paketo licencijose, potencialūs jų naudotojai paprastai turi tik dvi galimybes – arba sutikti su standartinėmis licencinės sutarties sąlygomis, arba jos visai nesudaryti, ir negauti prieigos prie produkto. Ši vadinamoji „sutarčių-produktų“ (angl. contract-as-product) praktika pasaulyje pastebima  vis dažniau, ypač kompiuterių programų licencijavimo srityje.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad intelektinė nuosavybė padeda visuomenei geriau organizuoti ir skatinti ekonominę laisvę, o taip pat užtikrinti, kad įvairūs verslo sprendimai, susiję su pramone, prekyba ir vartojimu, būtų priimami vadovaujantis sąžiningumu, pagarba vienas kito sumanymui, minties išraiškai, simboliui, išugdytai reputacijai. Tuo turėtų vadovautis visi: mokslininkai, įstatymų leidėjai, teisėjai ir, aišku, visuomenė bendrąja prasme. Skirtingas (arba spalvotasis) pasaulis yra įdomesnis, motyvuojantis, skatinantis, ugdantis, informuojantis. Pasaulis be skirtumų, priešingai, – žudo mąstymą, iškreipia konkurenciją, nemotyvuoja visuomenės. Kita vertus, intelektinės nuosavybės teisės politika akivaizdžiai pribrendo pokyčiams, ir, visų pirma, intelektinės nuosavybės balanso su kitomis socialiai reikšmingomis vertybėmis paieškai. Tai reikalinga pusiausvyros tarp intelektinės nuosavybės objektų savininkų interesų, ir jų naudotojų bei plačiosios visuomenės poreikių suradimui.
_______________________2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Gerus darbus šiais laikais daryti lengva, bent jau prieš didžiąsias metų šventes. Labdaros ir gerumo ...
Plėsti dvylikos Vakarų Europos valstybių Bendriją ar didinti to dvyliktuko integraciją – toks prieš ...
Kalbos apie pasauliui gresiantį naują šaltąjį karą tapo tokios dažnos ir prie jų baigiame taip kad ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai