Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Istorinis sprendimas

Rimantas Daujotas
Tarptautinio arbitražo ekspertas
| 2014-11-17

Sausį įsijungs palūkanų skaitiklis, jei Rusija neįvykdys „Jukos“ arbitražo tribunolo sprendimo akcininkams sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių kompensaciją. Vakarų sankcijas patiriančiai šaliai ši suma reikšminga ir sudaro 57 proc. Rezervo fondo. Valstybė jau pareiškė, kad sprendimas politiškai motyvuotas dėl Ukrainos krizės, todėl ji neketina mokėti priteistų pinigų.

Ką galėtų daryti „Jukos“ akcininkai siekdami atgauti lėšas ir kaip panašiais atvejais elgiasi kitos tarptautinių institucijų sprendimų linkusios nepaisyti valstybės?

Akcininkai turės ieškoti Rusijos turto užsienyje ir bandyti jį areštuoti. Tačiau praktika rodo, kad šis procesas nelabai veiksmingas ar rezultatyvus. Suinteresuotieji svetur turėtų ieškoti komercinės paskirties Rusijai priklausančio turto. Ambasadų pastatai ar karo laivai yra išimtis ir jie negali būti panaudoti arbitražo sprendimui vykdyti.

Rusija jau buvo susidūrusi su panašia situacija, kai 1998 m. tarptautiniame arbitraže Vokietijos investuotojui Franzui J. Sedelmayeriui buvo priteista 2,35 mln. JAV dolerių žala. Atsisakius vykdyti arbitražo tribunolo sprendimą, Vokietijos investuotojas per 10 metų inicijavo apie 80 atskirų teisminių procesų užsienio valstybėse ir siekė įvairiais būdais areštuoti turtą, įskaitant oro linijų bendrovės „Lufthansa“ mokėtinas sumas Rusijai, KGB nekilnojamąjį turtą svetimose šalyse ir Rusijos keleivinius lėktuvus.

Per Argentinos krizę kreditoriai buvo areštavę įvairios šios šalies nuosavybės užsienio valstybėse, įskaitant ir karinių pratybų laivus. Tačiau tokie turto areštai dažnai neduodavo naudos, nes jie buvo panaikinami dėl valstybės imuniteto teisės.

„Jukos“ atstovai paskelbė sieksiantys areštuoti ir gautinas sumas ar Rusijos energijos eksportuotojų dujotiekius, pavyzdžiui, „Gazprom“ bei „Rosneft“, oro linijų bendrovių, kaip „Aeroflot“, turtą.

Bet kuriuo atveju, didžiausia tokių areštų sėkmė priklausys nuo užsienio šalių teismų. Jie gali nenorėti sukurti precedento savo teisinėje sistemoje dėl valstybės turto arešto ir valstybės imuniteto, siekdami apsisaugoti nuo analogiškų ieškinių prieš savo šalį.

Rusija jau buvo susidūrusi su panašia situacija, kai 1998 m. tarptautiniame arbitraže Vo­­kietijos investuotojui F. J. Sedelmayeriui buvo priteista 2,35 mln. JAV dolerių žala.

Praėjus vos keletui dienų nuo arbitražo verdikto, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat paskelbė nuosprendį savo „Jukos“ byloje, kuri 2007 m. inicijuota visų buvusių bendrovės akcininkų (55 tūkst. smulkiųjų akcininkų ir investicijų fondų). Jis pranešė, kad Rusija turi sumokėti 2,5 mlrd. JAV dolerių kompensaciją.

Nors nenustatė, kad valstybė kaip nors neteisėtai panaudojo savo teismų institucijas prieš „Jukos“ korporaciją ar neteisėtai nacionalizavo bendrovės turtą, EŽTT konstatavo, kad ji pažeidė teisę į nuosavybę, skirdama neproporcingas baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus bei atlikdama mokesčių patikrą atgaline data.

EŽTT labiau žinomas kaip individualių žmogaus teisių sergėtojas, kuris retai kada priteisia didesnę nei šešiaženklę sumą. Kaip arbitražo atveju, EŽTT numatė savo istorijoje didžiausią kompensaciją. Iki tol didžiausia suma – 16 mln. eurų – priteista 1994 m. Graikijos naftos perdirbimo įmonės byloje.

EŽTT verdiktas „Jukos“ byloje priimtas 5 balsais prieš 2. Už balsavo Graikijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Šveicarijos ir Norvegijos teisėjai, prieš – Rusijos bei Azerbaidžano atstovai.

Kitaip nei „Jukos“ arbitražo atveju, EŽTT sprendimas, jei jis nebus panaikintas po apeliacijos procedūros, yra privalomas vykdyti, nes Rusija yra Europos žmogaus teisių konvencijos šalis. Ji iki šiol vykdė šios institucijos įpareigojimus.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad investuotojų ir valstybių ginčai tarptautiniame arbitraže pasižymi pirmųjų teisių apsaugos ir antrųjų teisės reguliuoti savo rinką kolizija. Investuotojai reiškia daugiamilijoninius ieškinius dėl investicijų apsaugos sutarčių pažeidimų, tačiau šalys turi išimtinę teisę reguliuoti savo mokesčių, finansų ar bet kurią kitą su viešuoju interesu susijusią sritį.

Atsižvelgdamos į šią išimtinę teisę, prieš kelerius metus Venesuela bei Ekvadoras nusprendė atsisakyti investicijų skatinimo bei apsaugos sutarčių, norėdamos išvengti milžiniškas sumas kainuojančių arbitražų. Analogiški debatai šiuo metu vyksta dėl JAV ir ES laisvosios prekybos sutarties, į kurią taip pat numatoma įtraukti tarptautinio arbitražo galimybę.

„Jukos“ arbitražas tapo istorinis ir jo rezultatai bus stebimi ateinančius dešimtmečius.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132148 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 16:39:21 [post_date_gmt] => 2014-10-31 13:39:21 [post_content] => [post_title] => Rimantas_Daujotas [post_excerpt] => Rimantas Daujotas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => rimantas_daujotas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 16:39:21 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 13:39:21 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132145 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Rimantas_Daujotas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Kovo mėnesį įsigaliojo įmonių grupėms nerimą keliantis Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo ...
Šaltais 1990–1991 m. per statistikos paskaitas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ne iš karto ...
Įsibėgėjus antriesiems gyvenimo su euru metams Lietuvos gyventojai staiga pratrūko ir sukėlė seniai į ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai