Savaitgalį džiaugėmės, kad JAV Atstovų Rūmai pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Nepaprastai svarbus momentas Ukrainai. Ir nors skeptikai vis tiek kabinėjasi prie paramos teikimo formos, bet ne skeptikai galų gale priima pasaulį keičiančius sprendimus.
Kai kuriuos sprendimus mums reikės priimti ir čia, Lietuvoje. Ir juos priimant mažiau kalbėti, o daugiau daryti, kaip visiems mums patarė Suomijos prezidentas. Beje, susitarimo paieškos taip pat yra darbas, ir labai sunkus. Turime galų gale susitarti, kaip stiprinsime Lietuvos gynybą bei visi kartu puoselėsime Lietuvos, kaip atsakingos, stiprios ir saugios šalies įvaizdį. Tam turime atsakingai padėti Ukrainai, stiprinti savo ekonomiką ir didinti išlaidas saugumui.
Interviu JAV televizijai „NBC News“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos. Nežinau, ar iš tiesų Putino planuose figūruoja Baltijos šalių puolimas, norėčiau tuo abejoti, nes jau vien tokie viešojoje erdvėje pasigirstantys svarstymai keičia investicines nuotaikas ne į gerąją pusę.
Prognozuojama, kad sankcijų šienaujamos Rusijos ekonomika augs šiais metais greičiau nei ES ir JAV, daugiau kaip 3 proc. Ir nors jos „nauja normali“ būsena lyginama su sovietmečiu, kai gaminama būdavo daug, bet vartojama mažai, naftos ir kitų išteklių eksportas padeda Rusijos ekonomikai augti ir finansuoti biudžeto išlaidas. Be kita ko, viena iš svarbiausių kovos su Rusija formų – tai tų išteklių naudojimo mažinimas, bet apie tai – kitą kartą. Rusijos biudžeto išlaidos koncentruojamos gynybos srityje: drastiškai mažinamos išlaidos švietimui, gyventojų gerovė šioje valstybėje nebėra joks prioritetas. Vis labiau didinami mobilizaciniai planai.
Ne tik tiesioginio puolimo reikia baimintis: Baltarusijos diktatorius jau išbandė mūsų pasirengimą migrantų atakomis. Labai svarbu, kad iš to baiminimosi kiltų ne panika, o pasirengimas. Konkretūs to pasirengimo planai.
Vienas iš jų – ir toliau maksimaliai padėti Ukrainai. Nesuklysiu sakydamas, kad kiekvienas tuzinas ukrainiečių turi po vieną brolį lietuvį. Lietuvos ir mūsų verslo palaikymas Ukrainai yra tiesiog nenuginčijama konstanta, įrodyta realiais darbais. Nevardinsiu šį kartą jau ne kartą skelbtų ir aprašytų verslo iniciatyvų, nes reikia daryti sekančius žingsnius. Nėra laiko gėrėtis, kol nepasiektas galutinis tikslas.
Parama skirta Ukrainai jau viršija milijardą. Ukraina tapo viena iš svarbiausių Lietuvos tarptautinės prekybos partnerių. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Ukrainoje nuosekliai auga. Maža to, mūsų verslas gali ir nori nuveikti daug daugiau. Jau yra sudarytas įmonių, norinčių prisidėti prie Ukrainos atstatymo, duomenų bankas. Tam, kad šis „bankas“ pradėtų veikti, reikia kuo greičiau išspręsti verslo paramos ir garantijų klausimus.
Net ir kariaudami broliai ukrainiečiai dėl mūsų daro neįtikėtinai daug. Jie jau trečius metus užtikrina mūsų Vakarų pasaulio sienos gynybą, savo krauju laimėjo mums, gerokai primigusiems pasirengimo prasme, laiko, užtikrino maisto tiekimą pasaulio rinkoms, padėjo suvaldyti energijos krizę (pasiūlydama Europos Sąjungos reikmėms savo dujų saugyklas), konsultuoja mūsų kritinių sektorių specialistus, kaip užtikrinti sistemų atsparumą, dalijasi didžiausia šio amžiaus tarpvalstybinio karo patirtimi, privertė prisiimti atsakomybę už savo šalių, regiono ir Vakarų šalių vertybių saugumą.
Ir Europa atsibudo: 2022-2023 m. išlaidos gynybai ir saugumui visoje Europoje padidėjo 16 proc. Remiantis naujais Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) paskelbtais duomenimis, nuo 2022 m. pradžios Europoje plačiai išaugo karinės išlaidos ir 2023 m. iš viso sieks 552 mlrd. eurų. Karinės išlaidos Vidurio ir Vakarų Europoje šiuo metu yra didesnės nei paskutiniais Šaltojo karo metais. Lenkija nuo 2014 m. savo ginkluotės biudžetą padidino daugiau nei dvigubai.
Jau seniai laikas judėti toliau ir mums, todėl turime solidariai susitarti, kad visi kartu skirsime daugiau pinigų gynybai. Verslas savo žodį jau tarė, sutikdamas su pelno mokesčio padidinimu 1 proc. punktu, bet pažymėdamas, kada efektyvu būtų vienu procentiniu punktu kelti ir PVM. Nes vien pelno mokesčio kėlimai problemos nė kiek nesprendžia, o ją dar labiau gilina, blogindamas mūsų ekonomikos padėtį.
Taip kad dabar kamuolys politikų rankose: jei neras sutarimo didinti PVM, turi apsvarstyti kitas papildomo pinigų surinkimo opcijas. Neturime teisės nustekenti mūsų ekonomikos, nes tiesiog sumažinsime savo BVP. Ir mažiau pinigų teks tai pačiai gynybai.
Kai traukiasi globalios rinkos ir menksta eksportas, turime ne atiminėti pinigus iš ekonomikos, o įlieti į ją kuo daugiau greitesnėms transformacijoms.
Ne kartą minėjau, kaip sunkiai ES ekonomikos skatintojai mokosi iš JAV ir pralaimi dotuojamai per visus kampus Kinijos ekonomikai. Rimtos stagnacijos akivaizdoje turime ieškoti išeičių: patys investuoti į gynybą, į gynybos pramonės vystymą čia, Lietuvoje, o ne tik pirkimus.
Investicijos į gynybą atneš ne tik gamybą ir ne tik pinigus: tai atneš naujas kvalifikacijas, naujus įgūdžius ir technologijas.
Štai toks trumpas gali būti mūsų atsparumo didinimo planas.
Vidmantas Janulevičius yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
