Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Kaip mes padedame Rusijai

Marius Laurinavičius
IQ užsienio politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro direktorius
| 2015-07-31

Lietuvoje jau kuris laikas itin madinga kalbėti apie informacinius karus, juos vykdančią Rusiją ir dėl to kylančią grėsmę mūsų šaliai. Visa tai tiesa. Bet tik iš dalies.

Pagrindinis KGB dar nuo SSRS laikų naudojamas ginklas yra vadinamosios aktyviosios priemonės (aктивные мероприятия). Tam KGB pirmojoje vyriausiojoje valdyboje (užsienio žvalgyba) veikė net speciali tarnyba A. O vienas garsiausių KGB perbėgėlių Olegas Kaluginas aktyviąsias priemones laikė sovietų žvalgybos širdimi ir dvasia. Ir, ko gero, ne veltui. Todėl ir visa tai, ką dabar daro KGB pagrindu sukurtas Vladimiro Putino režimas, daug tiksliau būtų pavadinti būtent aktyviosiomis priemonėmis.

Propaganda arba kitos informacinių karų sudedamosios dalys yra tik vienos iš daugelio aktyviųjų priemonių. Net ne pačios svarbiausios. Aktyviosios priemonės numato ir ardomąją veiklą, ir silpnųjų priešininko visuomenės vietų analizę, kad bent jau dalies tikslų būtų įmanoma siekti paties priešininko rankomis.

Visa tai, ką dabar daro KGB pagrindu sukurtas V. Putino režimas, daug tiksliau būtų pavadinti būtent aktyviosiomis priemonėmis.

Dabar svarbiau pažvelgti į save šioje šviesoje. Užsienio politikos srityje pirmiausia paminėtinas birželį itin išryškėjęs premjero Algirdo Butkevičiaus noras vykdyti kažkokią savo, o ne valstybės užsienio politiką, neturint tam jokių įgaliojimų. Tai premjeras sugalvoja apkaltinti ambasadorių Ukrainoje Marių Janukonį už tai, kad šis viešai pareiškė, jog Lietuvos vadovai pasirengę tiekti ginklus šiai šaliai, nors jokia paslaptis, kad ta amunicija jau buvo tiekiama. Tai Lietuvos diplomatijai kovojant, kad būtų pratęstos sankcijos Rusijai, nepaisydamas nieko, Vyriausybės vadovas išsiunčia savo patarėją į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą turbūt megzti ekonominių santykių su Kremliumi, kuriam tie suvaržymai taikomi.

Argi tokiomis sąlygomis Kremliui dar reikia bandyti diskredituoti Lietuvos užsienio politiką, jei tai sėkmingai daro jos premjeras? Bet ar geriau vidaus politikoje? Taip sutapo, kad gegužę nutiko net keli įvykiai, privertę apie tai dar kartą susimąstyti.

Pirmiausia buvo politinės grumtynės dėl Darbo partijos kandidato į naujojo švietimo ir mokslo ministro postą Vydo Gedvilo. Ir paprastai itin santūraus, bent jau kalbant apie santykius su prezidente Dalia Grybauskaite, premjero A. Butkevičiaus ištarta garsioji frazė: „Ar Lietuva jau autoritarinė valstybė?“ Tuomet nugriaudėjo skandalas dėl mūsų šalies vadovės interviu Latvijos televizijai, kai ji net kelis kartus atsisakė atsakyti į neva iš anksto nesuderintus klausimus. Parodžius tokį prezidentės elgesį viešai, kilo pasipiktinimas tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Kaip demokratinės valstybės lyderiui visiškai nepriimtinas elgesys tai nuskambėjo ir tarptautinėje arenoje.

Tuo metu pačioje Lietuvoje buvo priimamos D. Grybauskaitės pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, skirtos Rusijos informacinėms atakoms atremti. O jų aptarimas Seime staiga virto diskusija dėl neva norimos įvesti cenzūros, žinoma, primenant prezidentės tikrai nepapuošusį elgesį per interviu Latvijos televizijai.

Maža to, žiniasklaidos priemonės staiga sumirgo antraštėmis ir komentarais, kad „lietuviai laisvai naršyti internete nebegalės“. Tokia išvada itin garsiai skelbta dėl Azartinių lošimų įstatymų pataisų. Šie pakeitimai su naršymu internete, tiesą sakant, net neturi nieko bendro, nors ir numato reikalavimą interneto tiekėjams blokuoti prieigą prie nelegaliai veikiančių lošimų tinklalapių.

Tiek mums patiems, tiek mūsų draugams ir part­neriams Vakaruose visa tai tarsi kala į galvą dvi pag­rindines mintis, kurias būdamas V. Putino vietoje irgi norėčiau įkalti. Pirmoji – esą Lietuvos vadovė yra autoritarinė, o gal net į V. Putiną panaši lyderė, todėl pasitikėti ja tiek šalyje, tiek užsienyje neverta. Kita žinia – esą demokratija Lietuvoje atsidūrė, o gal net visuomet buvo pavojuje. Tad gal tikrai verčiau rūpintis ja, o ne kokia nors Maskvos potencialiai keliama grėsme?

Nebandau to suvesti į kokią nors sąmokslo teoriją, esą viskas iki smulkmenų suplanuota ir surežisuota Rusijos, o tokią informaciją platina grėsmingosios kaimynės marionetės Lietuvoje. Sąmoningu darbu Kremliui jokiu būdu nekaltinu ir premjero, kuris taip nori vykdyti savo užsienio politiką. Tačiau pažvelgti į save tarsi iš šalies praverstų visiems. Ypač žinant, kas yra aktyviosios priemonės ar bent jau informaciniai karai.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135689 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-29 16:06:56 [post_date_gmt] => 2015-06-29 14:06:56 [post_content] => [post_title] => Marius Laurinavicius small [post_excerpt] => Marius Laurinavičius [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => marius-laurinavicius-small-15 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-29 16:06:56 [post_modified_gmt] => 2015-06-29 14:06:56 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135688 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Marius-Laurinavicius-small1.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai