Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Kartais geriau patylėti

Mantas Dubauskas | 2014-09-19

Mažiau nei prieš savaitę vienas veikėjas iš Maskvos konferencijoje Rygoje pakalbėjo apie neva pažeidžiamas rusų teises Baltijos šalyse. Netrukus tie pakalbėjimai vienoje iš televizijų Lietuvoje virto pagrindine dienos naujiena. Galiausiai pakalbėjimais Rygoje apie rusakalbių teises Vilnius susirūpino labiau nei pati Maskva rūpinasi tomis rusakalbių teisėmis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė, kad jis labai rimtai žiūri į Rygoje padarytą pareiškimą. Politikas netgi įžvelgė analogiją su Ukraina, kur rusakalbių teisių gynimas buvo pateikiamas kaip pretekstas pradėti karinį puolimą. Esą lietuviai  turėtų susirūpinti, nes žodžiai gali virsti veiksmais.

Neatsiliko ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji taip pat pareiškė, kad reikia reaguoti į visus pareiškimus, kiekvieną tokį pareiškimą reikia vertinti labai rimtai.

Dabar pažvelkime, ką reiškia politikų taip mėgstamos ir dažnai kartojamos klišės „rimtai žiūrėti“, „rimtai vertinti“ ir „rimtai reaguoti“. „Rimtai žiūrėti“ – reiškia  susirūpinusiu veidu paaiškinti, koks svarbus įvykis nutiko. „Rimtai vertinti“ – tai nutaisius rimtą veidą kur nors televizijoje aiškinti, koks didelis pavojus tautai gresia. „Rimtai reaguoti“ – kuo greičiau pranešti visuomenei, kaip rimtai politikas vertina susidariusią situaciją ir kaip rimtai į ją žiūri.

Visi tokie rimtumai iš tiesų baigiasi tik nuostabos ar susirūpinimo pareiškimu. Na, daugų daugiausia – viešu ko nors pasmerkimu. Kitaip tariant, tai dažniausiai tebūna tušti politikų plepalai – lygiai tokie pat tušti, kaip ir pareikštas susirūpinimas rusakalbių ar kitų mažumų teisėmis Rygoje, Varšuvoje ar Briuselyje. Skiriasi tai, kad priekaištus dėl mažumų teisių mes nepagrįstai sureikšminame ir tuo tik susikuriame sau problemų. Diskutuodami apie tai kaip apie rimtą problemą mes ne tik gaištame laiką, bet ir didiname įtampą tarp besiginčijančių pusių. Veikiausiai toks ir yra plepėtojų tikslas.

Tas veikėjas iš Maskvos, Rygoje priekaištavęs dėl pažeidžiamų rusakalbių teisių – Rusijos užsienio reikalų ministerijos įgaliotinis Konstantinas Dolgovas. Jo sritis – žmogaus teisės. Greičiausiai draugas Dolgovas nenori jaustis dykaduoniu, tad norėdamas užsidirbti savo algą turi rasti žmogaus teisių pažeidimų ir apie tai paskelbti. Arčiausiai ieškoti būtų pačioje Rusijoje, vos pravėrus Užsienio reikalų ministerijos duris. Bet K. Dolgovas puikiai žino, kad diena, kai jis užfiksuos žmogaus teisių pažeidimą Rusijoje, bus ir paskutinė jo darbo diena Užsienio reikalų ministerijoje.

Vadinasi, norint pateisinti savo buvimą, reikia ieškoti būtų ir nebūtų pažeidimų aplinkui. O tam puikiai tinka Baltijos šalys, pačios padedančios draugui Dolgovui atlikti jo darbą.

Ar kur nors yra sudarytas planas, kuriame juodu ant balto surašyti tokie punktai: dieną X Konstantinas Dolgovas pareiškia priekaištus dėl pažeidžiamų rusakalbių teisių, o dieną Y Rusijos tankai važiuoja tų teisių ginti? Žinoma, kad ne. Bet nenustebčiau sužinojęs, kad yra planas, kaip nuolat kelti sumaištį pučiant iš musės dramblį. Turint jau išpūstą dramblį užtenka pasiekti, kad nedidelės Lietuvos visuomenė pavirstų porceliano parduotuve. Tuomet vien dramblio buvimas joje keltų grėsmę.

Kaip rodo naujausias pavyzdys, musę paversti drambliu Lietuvoje – netgi lengviau nei vakare išsitiesus ant sofos įsijungti televizorių. Juk užtenka kažkam pirstelėti Rygoje ar Maskvoje, kad Lietuvoje būtų skelbiamas oro pavojus.

Jei padorioje kompanijoje kažkas vieną kartą pagadino orą, geriau tai ignoruoti. Jei kas nors įžūliai tą daro norėdamas atkreipti į save dėmesį, reikėtų atidaryti langą, o ne pradėti badyti pirštais vieniems į kitus, reikšti susirūpinimą ir žadėti rimtai reaguoti, jeigu oro gadinimas nesiliaus.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad iš Rusijos pusės nėra jokios grėsmės ar kad reikėtų visiškai nekreipti dėmesio į tas grėsmes. Tačiau Lietuvos politikai, sureaguodami tik dėl vaizdo, bet realiai nieko nepasakydami, tos grėsmės nesumažina. Priešingai – savo rimtais veidais jie nesamą problemą pakelia į aukštesnį lygį.

Juk daliai gyventojų atrodys, kad jeigu politikai šneka apie neva engiamus rusakalbius, vadinasi, problema iš tiesų egzistuoja. Tuomet kur kas lengviau pakurstyti antirusiškas nuotaikas tarp tokių žmonių, paleidus dezinformaciją, kad „rusai Lietuvoje nori turėti daugiau teisių už visus kitus“. Štai jums ir porceliano parduotuvė iš musės išpūstam drambliui.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 130447 [post_author] => 575 [post_date] => 2014-09-19 09:40:30 [post_date_gmt] => 2014-09-19 06:40:30 [post_content] => [post_title] => Mantas Dubauskas [post_excerpt] => M. Dubauskas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mantas-dubauskas-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-09-19 09:40:30 [post_modified_gmt] => 2014-09-19 06:40:30 [post_content_filtered] => [post_parent] => 130446 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/09/Mantas-Dubauskas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai