Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Kas stato užtvaras

Rokas Iščiukas
„World Economic Forum“ tinklo Lietuvoje narys
| 2014-07-17

Neįtikėtiną pažangą per 24 nepriklausomybės metus padariusi Lietuva ir po finansų krizės džiugina bene didžiausiu ekonomikos prieaugiu ES, stabiliai kyla investicinės aplinkos reitinguose, o lietuvių talentas ir jaunų specialistų kompetencijos teigiamai vertinamos tarptautinių bendrovių. Jaunoji karta – pasaulio vaikai. Baigęs studijas Jungtinėje Karalystėje ir sugrįžęs į Lietuvą, negaliu nepastebėti, kad pastaruoju metu šalies abiturientų galimybes studijuoti svetur kartais lemia ne jų gabumai, o Nacionalinio egzaminų centro darbuotojų vaizduotė. 2013 m. pakeitus valstybinių brandos egzaminų vertinimo sistemą iš proporcinės į tiesioginę, kasmet radikaliai svyruojantis egzaminų sudėtingumo lygis turi esminę neigiamą įtaką Lietuvos jaunimo galimybėms patekti į geriausius pasaulio universitetus.

Nenoromis peršasi išvada, kad tokie neapgalvoti eksperimentai tampa priemone emigracijai netiesiogiai mažinti, ji kelia neigiamas emocijas ir pakerpa sparnus mūsų gabiausiems.

Vedami noro įgyti tarptautinės patirties ir akademinių žinių, gimtinės mokyklas baigę abiturientai vis dažniau pasirenka užsienio universitetus. Galime drąsiai didžiuotis – mūsų jaunimas gabus ir iniciatyvus, jis išvykęs svetur ir besimokydamas užsienio kalba sugeba konkuruoti bei aplenkti gimtąja kalba studijuojančius bendramokslius. Lietuviai puikiai pasirodo prestižiniuose užsienio universitetuose, tokiuose kaip Kembridžo ar Oksfordo. Vis dažniau tokie studijas baigę jaunuoliai yra neabejingi Lietuvai ir nusprendžia sugrįžti į tėvynę. Laimi visi.

Kaip patekti į visame pasaulyje pripažintas mokslo įstaigas? Be abejo, pagrindiniai kriterijai – žmogaus akademinės žinios ir pasiekimai, vidinė motyvacija, užklasinė veikla. Kaip juos išmatuoti? Reikalavimai kandidatui į studentus pateikiami skaičiais. Geri universitetai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės 10 geriausių) dažniausiai reikalauja ne mažesnio nei 90 proc. valstybinių egzaminų rezultatų vidurkio. Tokia tvarka iš esmės nesikeičia nuo 2010–2011 m. Ko gero, dauguma sutiksite, kad 2012, 2013 ir 2014 m. abiturientų laidų vidutinius akademinius gabumus Lietuvos mastu taip pat galime laikyti konstanta – esminių moksleivių kartų gabumų skirtumų neužfiksuota. Tačiau valstybinių egzaminų rezultatai smarkiai kinta. Ypač skiriasi 2013 ir 2014 m. duomenys.

Problemos priežastis – Nacionaliniam egzaminų centrui eksperimentuojant radikaliai keičiamas egzaminų sudėtingumo lygis. Iki 2013 m. moksleiviai vertinti proporcingai: tai yra, jei egzaminas pasirodė ypač sunkus ir geriausias abiturientas gavo vos pusę taškų, jo įvertinimas buvo 100 proc. (nes jis pateko tarp geriausių). Taip išvengta gerų ir blogų įvertinimų bangavimo. Proporcinės sistemos trūkumas – pasitaikius lengvam egzaminui, net ir vienu balu mažiau už draugą surinkęs abiturientas galėjo gauti 5–10 proc. žemesnį įvertinimą. Todėl 2013 m. pereita prie tiesioginio vertinimo sistemos, kuri labiausiai paplitusi kitose ES šalyse. Tai sveikintinas žingsnis, tačiau toliau vykstantys egzaminų sudėtingumo lygio eksperimentai yra didelė klaida.

Nacionalinio egzaminų centro bandymų rezultatą atspindi 2014 m. anglų kalbos egzaminas (tebūnie tai pavyzdys), o galbūt ir kitų dalykų šių metų sesijos egzaminai. 2013 m. pirmą kartą valstybinių brandos egzaminų rezultatai vertinti tiesiogiai. Anglų kalbos egzaminas buvo gana paprastas, dėl to pasipylė šimtukai – daug mokinių surinko maksimalų balų skaičių. Ko gero, pasimokę iš šios „klaidos“, Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai nusprendė 2014 m. pateikti kietą riešutėlį – spaudoje matėme daug argumentuotų abiturientų skundų (tų, kurie egzaminui ruošėsi 12 metų, ne 12 dienų). Ko galime tikėtis? Jei ir kitų metų egzaminai bus „eksperimentiniai“, tuomet net ir gabiausių Lietuvos moksleivių balų vidurkis sieks 70–80 proc., ir tai jiems užvers prestižinių užsienio universitetų duris.

Nenoromis peršasi išvada, kad tokie neapgalvoti eksperimentai tampa priemone emigracijai netiesiogiai mažinti, ji kelia neigiamas emocijas ir pakerpa sparnus mūsų gabiausiems. Švietimo sistemos pokyčiai būtini, tačiau priimamo sprendimo, kuris lems jaunų žmonių ateitį, rezultatas turi būti triskart pamatuotas. Apgalvota strategija yra neatsiejama sėkmės dalis ne tik valstybės įmonių, mokesčių ar socialinės apsaugos politikoje, bet ir švietimo sektoriuje. Būtent tokios strategijos pasigesta 2014 m. valstybinius egzaminus sudariusios komisijos darbe. Lieka tikėtis, kad iš klaidų bus mokomasi ir ateityje bus sukurta pavyzdinė abitu­rientų akademinių gebėjimų vertinimo sistema.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129304 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 18:01:51 [post_date_gmt] => 2014-06-28 15:01:51 [post_content] => [post_title] => Rokas_Iščiukas small [post_excerpt] => Rokas Iščiukas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => rokas_isciukas-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 18:01:51 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 15:01:51 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129303 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/Rokas_Iščiukas-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai