Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Kieno kraujas raudonesnis?

Leonidas Donskis
Filosofas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius
| 2015-04-02

Skausmas yra mūsų kasdienybės dalis. Bet kai kada jis tampa greitai prabėgančiu epizodu, o kartais virsta mūsų pačių gyvenimo drama ir prašosi klausimo – kodėl?

Vytautas Kavolis savo studijose analizavo dvi liberalaus jautrumo versijas: racionalistinę – švietėjišką ir romantinę. Racionalistinė versija žmonių lygybę ir jų asmens nelygstamą vertę nusakytų taip: visi turi lygias teises; o romantinė skelbtų, kad visų skausmas lygiai skauda. Nuo savęs pridurčiau, kad egzistuoja ir talmudinės bei biblinės empatijos ištakos. Pavyzdžiui, Talmude klausiama: „Iš kur tu žinai, kad tavo kraujas raudonesnis už jo? O gal jo kraujas raudonesnis?“ Atsidūrimas kito kailyje byloja apie perversmą žmonijos jautrumo istorijoje, kuris būtų buvęs neįmanomas neįveikus gimininio-gentinio reagavimo tik į savus, lydimo keršto ir neapykantos svetimiesiems. Suvokimas, kad laisvai pasirinktas tolimasis gali tapti man pačia artimiausia būtybe pasaulyje, nors jo(s) gyslomis neteka mano kraujas, lygiai kaip mūsų nesieja bendra kilmė ar net tautybė, yra modernybės ženklas. Gal net didysis, nors ir netesėtas jos pažadas.

Kad ir kaip būtų, pirmasis šį kančios visuotinumo ir žmonių lygybės jų skausmo akivaizdoje klausimą iškėlė ne romantikas, o švietėjas Voltaire’as – vienas pirmųjų moderniojo pasaulio ir jo jautrumo formų pranašų. Jo filosofinėje apysakoje „Kandidas, arba Optimizmas“ keliamas pamatinis klausimas: kaip galima tyčiotis iš kančių ir nelaimių patiriančios žmonijos kalbant apie kažkokią pažangą ar svaičiojant apie šį pasaulį kaip geriausią iš visų galimų? Tai manichėjo Marteno žodžiai Kandidui apie sukarikatūrintą filosofijos mokytoją Panglosą, anot kurio, mes gyvename geriausiame iš visų galimų pasaulių, todėl, kad ir kas nutiktų, viskas veda tik į gera. Ypač absurdiška tokia pozicija tampa suvokiant, kad pasaulis kupinas kančių (o Simone Weil ir apskritai manicheizmui artimas Czesławas Miłoszas dar jautė ir gamtoje slypintį blogį – ne veltui jis kartojo Charleso Darwino žodžius apie gamtą kaip tikrą blogio teologijos įsikūnijimą).

Juk „Kandide“ apstu lyginamosios martirologijos. Pakanka prisiminti Venecijos karnavalą, kai Kandidas išgirsta šešių jaunų didikų (visi karališkos kilmės, o vienas jų – rusų princas) širdį draskančias istorijas, ir jam nebelieka abejonių, kad visi titulai ir turtai tėra plonas luobelis, po kuriuo slypi lygiai taip pat, kaip ir visi kiti, kenčiantys ir nelaimingi, tragiški ir mirtingi žmonės. Kaip išmatuoti jų skausmą ir kančią? Ir kodėl mes reaguojame tik į savo pačių arba artimųjų kančias? Nejaugi gyvenantys kitur ir fiziškai nutolę nuo mūsų yra mažiau žmonės?

Mirtis rutinizuojama, biurokratizuojama, suklasifikuojama ir tada jau saugiai paliekama apskaitai, statistikai, teisei arba lėtai užmarščiai.

Visi šie klausimai šiandien aktualūs lygiai taip pat, kaip ir Voltaire’o laikais. Mus žeidžia vangi vakarų europiečių reakcija į Mariupolio tragediją Ukrainoje. „Charlie Hebdo“ karikatūristų nužudymo istorija ir teroro aktai Paryžiuje surenka milijonus žygiuojančių prancūzų ir galingiausių pasaulio valstybių vadovus, bet kas iš jų bent minimaliai reagavo į masines civilių žudynes Čečėnijoje? O ką ir kalbėti apie buvusios Jugoslavijos karo siaubą, kai per dvi dienas Srebrenicoje serbai nužudė 8 tūkst. beginklių civilių bosniakų (olandų taikdarių akivaizdoje), – tai didžiausios žudynės per dvi dienas Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Pripažinkime tris šokiruojančius faktus. Pirma, mes žinome konvencinę išmintį, kuri byloja, jog vieno žmogaus mirtis – tragedija, o milijono – jau statistika. Tai reiškia viena: prie mirties ir žūties priprantama gan greitai. Mirtis rutinizuojama, biurokratizuojama, suklasifikuojama ir tada jau saugiai paliekama apskaitai, statistikai, teisei arba lėtai užmarščiai. Antra, naciai vartojo baisią „Lebensunwertes Leben“ sąvoką – nevertingas gyvenimas, į kurio kategoriją patenka nesvarbios ir žemosios grupės ir rasės. Nemalonu tai įvardyti, bet su tam tikromis pataisomis šią koncepciją išpažįsta net ir liberalieji Vakarai – gyvybė branginama ten, kur ginamos investicijos ir ištekliai. Ne paskutinėje vietoje ir kultūrinio-istorinio atpažinimo bei artimumo dalykai – reikia visiškai prarasti tikrovės pojūtį, kad patikėtum, jog Rytų Europa prancūzų elitui rūpi labiau nei prancūzakalbės Šiaurės Afrikos šalys, o olandų – labiau nei Surinamas, Indonezija ar Pietų Afrika. Trečia, visų svarbiausias yra moralinis ir politinis horizontas. Ar mes patys ėjome į gatves, kai Ruandoje buvo išžudyta milijonas tutsių? Ar daugiau kaip šimtas tūkstančių Bosnijos ir Hercegovinos žmonių?

Anglų poetas Johnas Donne’as žinojo, ką sako, kai savo garsiajame pamoksle paskelbė: neklausk, kam skambina varpai.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134177 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-05 17:28:39 [post_date_gmt] => 2015-03-05 15:28:39 [post_content] => [post_title] => Brussels, 19 December 2011 [post_excerpt] => Leonidas Donskis [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => brussels-19-december-2011-4 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-05 17:28:39 [post_modified_gmt] => 2015-03-05 15:28:39 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134176 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Leonidas-Donskis.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai