2011 metai pasižymėjo didele įtampa ekonomikoje bei kapitalo rinkose. Pirmasis ketvirtis nuteikė optimistiškai, tačiau katastrofa Japonijoje, finansų krizė Europoje, neramumai JAV privertė investuotojus sunerimti.

Problemos nebuvo išspręstos, todėl jos tęsėsi ištisus metus, o tai lėmė pinigų atsitraukimą iš rinkų. Investuotojai vengė itin svyruojančių rinkų, pirmenybę teikdami konservatyvioms finansinėms priemonėms, auksui, prisiminė nekilnojamąjį turtą, ieškojo kitų alternatyvų savo turtui apsaugoti. Turto apsauga išliko bene pagrindiniu investuotojų tikslu, o apie agresyvų turto auginimą galvojo tik nedaugelis itin patyrusių investuotojų.

Neramumai kapitalo rinkose tiesiogiai paveikė Lietuvos fondų (kolektyvinio investavimo subjektų) rinką. Lietuvos bankas praėjusiais metais užfiksavo neigiamą pinigų srautą Lietuvos ir užsienio viešai platinamuose fonduose. Nors per pirmą pusmetį, kuomet kapitalo rinkų naujienos buvo teigiamos, užfiksuotas teigiamas pinigų srautas, antrasis pusmetis, kuomet rinkose dominavo nerimas ir netgi baimė, iš fondų pasitraukė kiek daugiau nei 331 mln. Lt, tai beveik 18 proc. iš metų pradžioje buvusių 1,87 mlrd. Lt. Dar 20 mln. Lt fondai neteko dėl vienetų vertės sumažėjimo, tad bendras Lietuvos ir užsienio viešai platinamų fondų turtas sumažėjo apie 19 proc.

Proporcingai didesnis buvo užsienyje registruotų fondo vienetų išpirkimas (24,73 proc. nuo metų pradžioje buvusio turto), palyginti su Lietuvoje registruotais (2,89 proc.). Lietuvos banko nuomone, „Pagrindinė turto vertės mažėjimo priežastis buvo neigiama investicinė grąža, kuriai darė įtaką neramumai Egipte ir Libijoje, žemės drebėjimas Japonijoje ir galiausiai JAV bei Europos šalių skolų problemos, kurias vis dar mėginama spręsti.“

Pasaulio fondai taip pat nukentėjo

Europoje tendencijos buvo labai panašios. 2011 m. fondų turtas sumažėjo, tačiau ne taip ženkliai ir ne visose kategorijose. Suderintieji fondai (UCITS), pasižymintys griežtesniu reguliavimu, patyrė 304 mlrd. Lt grynąjį pinigų „išėjimą“, tuo tarpu specialieji (ne suderintieji, non-UCITS) fondai sulaukė 349 mlrd. Lt grynųjų įplaukų.

Investuotojų tarpe dominavo instituciniai, t. y. pensijų ir investiciniai fondai, draudimo bendrovės. Specialieji buvo patrauklesni, nes investuotojams suteikė platesnes turto klasių pasirinkimo galimybes, galėjo taikyti lankstesnes turto skaidymo taisykles. Kuomet rinkose neramu ir akcijos neuždirba, būtinas platesnis investavimo priemonių pasirinkimas.

Dėl vienetų vertės sumažėjimo Europos fondų turtas per praėjusius metus sumažėjo 794 mlrd. Lt, tačiau grynasis pinigų srautas išliko teigiamas ir sudarė 45 mlrd. Lt. Tai yra minus 2,82 proc. ir 0,16 proc. atitinkamai, palyginti su 2011 m. pradžioje buvusiu šių fondų turtu.

Žvelgiant į viso pasaulio fondus, bendras turtas per 2011 m. 3 ketvirčius sumažėjo beveik 7,35 proc. iki 59 trln. Lt, o grynasis pinigų srautas buvo neigiamas ir sudarė 428 mlrd. Lt (minus 0,67 proc. metų pradžioje buvusio turto).2 psl. >>