Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Lėlių namai

Viktorija Vitkauskaitė
IQ kultūros redaktorė
| 2015-05-27

Pirmosiomis šių metų dienomis Kultūros ministerija pasidalijo džiuginančia statistika: šalyje jau yra 27, valdininkų teigimu, „sugrįžę“ Lietuvos dvarai. Tai reiškia, kad būtent tiek jų per pastaruosius trejus metus buvo restauruoti ir prikelti naujoms plačioms funkcijoms. Bent tokias išvardijo pati Kultūros ministerija: tai ir šviečiamieji, bendruomenių renginiai, ir turizmo, verslo paslaugos, ir amatai, net pritaikymas gyvenamajai ar ūkinei veiklai.

Čia norisi šiek tiek nuklysti į ankstyvuosius kultūrinius nusivylimus. Net jei šiandien teatre, parodose ar bibliotekose praleidžiame reikšmingą savo gyvenimo dalį, vis tiek daugelis bent vieną savo vaikystės kultūrinę patirtį galėtų pavadinti alinančia. Tai galėjo būti kaip reta nuobodus spektaklis, knyga, kurią perskaityti vertė mokytojai, ar koncertas, kuriame turėjai šypsotis ir ploti su kitais vaikais, nors ničnieko nesup­ratai ir labiausiai norėjai saldainio ar miego.

Man tokį kartų nusivylimą sukėlė prieš daug metų viename kraštotyros muziejuje pamatyti kaštonai. Žvilgūs jų kamuoliukai oriai gulėjo po apdulkėjusiu stendo stiklu. Kiti eksponatai, beje, buvo neką įdomesni, bet sunkiai perteikiamas saujos kaštonų keliamas nykumas įsiminė labiausiai. Iki šiol pamenu vaikišką nuostabą ir net liūdesį: kodėl turiu eiti į muziejų žiūrėti to, kas voliojasi čia pat, ant šaligatvio? Nejaugi taip nuobodu visuose pasaulio muziejuose?

Galiu tik viltis, kad ilgainiui šiuos eksponatus iš gatvės pakeitė kiti – labiau vykę. Tačiau žvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos dvarų tendencijas atrodo, kad jų salėse tokių „kaštonų“ daugėja. Šiuo atveju jais vadinu blogiausias kičo, kuris negabiai apsimeta menu ar bent etnografiniu paveldu, apraiškas.

Ten, kur dvaras „neatidirba“ savininkui kiek­vieną savaitgalį rengiamomis vestuvėmis, įsikrausto vietos rankdarbių būrelis ir menes išpuošia veltais sijonais arba skudurinėmis lėlėmis.

Žinoma, išimčių yra. Jos gražios, sveikintinos, bet retos. Jei apie dvarą galvosime kaip apie vietos kultūros židinį, kuris ne smukteli iki renginiais nelepinamos provincijos kambario grindų, bet siekia bent jo lubas, o idealiu atveju tampa aukštyn keliančia platforma, tai džiuginančių pavyzdžių mažai. Ten, kur dvaras „neatidirba“ savininkui už brangiai restauruotą menę kiekvieną savaitgalį rengiamomis vestuvėmis, jubiliejais ar krikštynomis, įsikrausto vietos rankdarbių būrelis ir menes išpuošia veltais sijonais, nertais karoliais arba skudurinėmis lėlėmis. Kitos dvaro gyvenimo alternatyvos – plenerai, parodos, koncertai, diskusijos, ne klojimo teatro spektakliai – savo valandos vis nesulaukia.

Tai dar kartą patvirtina seną problemą – kultūros centralizaciją. Jai spręsti, neabejoju, buvo sudaryta ne viena darbo grupė, deja, mažai kas pasikeitė. Formų, į kurias periferinėse vietovėse galima pilti kultūros gyvastį, galbūt ir atsirado daugiau, tačiau turinio – ne. Taip ir verdama savo sultyse, kol šio to naujo, prasmingo, leidžiančio minčiai išsiveržti alkį anksčiau ar vėliau pakeičia pasyviai agresyvus provincialumas: „o mes turime savo teatrą, savo amatininką, savo supratimą, mums kitų ir nereikia“. Prieš kelerius metus IQ kalbintas filosofas Nerijus Milerius pripažino: miestietiška sąmonė lietuviams dar neartima. Viena yra gyventi ir dirbti mieste, naudotis jo infrastruktūra, tačiau visai kas kita leisti jame laisvalaikį ar atostogas. Jei į klausimą, kur poilsiavote, atsakysite „gamtoje“, „prie ežero“, „sodyboje“, jokia nuostaba nekils. Tačiau atostogos savo mieste, kuris iš tiesų siūlo aibę intelektinių, pramoginių ir dar visokių kitokių galimybių, tebėra retas atvejis. Kaimiškosios kultūros pergalė akivaizdi ir mūsų miestų šventėse. Jono Glaubico architektūros šedevrai bent kelis kartus per metus trumpam prapuola šiaudinių pastogių, molinių puodynių ir neva liaudiškos muzikos gergždesy. Tačiau šventės praeina, ir miestietiškoji Vilniaus ar Kauno dvasia vėl kelia galvą. O periferijoje ta kaimiškumo šventė, perfrazuojant Ernestą Hemingway, visada su tavimi. Ir dvarai tampa jos aikšte, kurioje sprogsta ribotų galimybių ir dar ribotesnės vaizduotės fejerverkai.

Pabaigoje noriu grįžti prie anksčiau minėtos statistikos. 27 rekonstruoti dvarai – iš tiesų įspūdingas skaičius. Mūriniai fasadai atstatomi ne tik popieriniuose projektuose. Kur kas pavojingiau, kad nei prisikėlė, nei iš naujo užgimė dvaro gyvenimo dvasia. Jai atgaivinti nepakaks nei kruopščiausių restauratorių darbo, nei struktūrinių fondų milijonų. Tačiau, nepakvietę dvaro gyvenimo į didikų menes, jose ir toliau matysime tą patį, ką ir dabar, – skudurines Onutes ir kaštonus.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133683 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-11 11:13:13 [post_date_gmt] => 2015-02-11 09:13:13 [post_content] => [post_title] => Viktorija Vitkauskaite new small [post_excerpt] => Viktorija Vitkauskaitė [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => viktorija-vitkauskaite-new-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-11 11:13:13 [post_modified_gmt] => 2015-02-11 09:13:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133682 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/Viktorija-Vitkauskaite-new-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai