Lėta Konstitucinio Teismo pažanga

Tikėjausi blogiausio: pakartos Konstitucinis Teismas savo jau ne sykį pareikštą argumentą, kad pensijos – „šventa neliečiama“ nuosavybė, ir malonėkit tuoj pat grąžinti, kas neišmokėta. Kur paimti pinigų? Kur norit, ten ir paimkit – tai ne teisininkų rūpestis.

Laimei, blogiausia neįvyko. Pasirodo, pensijos laikinai sumažintos teisėtai. Neatsidūrėme Graikijoje valstybės finansų prasme. Gal dėl užklupusių speigų, o gal graikų konstitucija kitokia…

Tačiau neskubėkime džiaugtis. Pasirodo, „dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties (…) paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau (…) sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą“. (KT pranešimas žiniasklaidai 2012.02.06; paryškinta komentaro autoriaus).

Vadinasi, vis dėlto skirtumą kompensuosim. Kas mums tas tuoj devynis milijardus (daugiau kaip metinį pensijų išmokų dydį) sieksiantis deficitas? Milijardu daugiau, milijardu mažiau – svarbu, kad principai (kaip juos supranta KT) nenukentėtų. Premjeras pasiskelbė jau turįs kišenėj sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą. Be jau minėtų devynių milijardų, tai bus dar viena maloni dovana po rinkimų pradėsiančiai dirbti Vyriausybei.

Dar „malonesnė“ ši dovana bus tiems, kas išeis į pensiją po 2012 metų. Ne mažiau pusė milijono pensininkų, jau buvę pensijoje 2010-2011 metais ir dėl recesijos nukentėję, gaus kompensacines išmokas, o tie naujieji – tik pliką pensiją. Jaučiate skirtumą? Juk tų naujųjų bus palyginti nedaug, palyginti su senaisiais, todėl didžiulės sumos bus ilgai atitraukiamos nuo jų, kad būtų įvykdytas KT sprendimas. Beje, o kaipgi tada bus su KT mylimu „lygiateisiškumo“ principu, jei vienodas socialinio draudimo teises įgiję pensininkai ilgą laiką gaus nevienodas išmokas?

Liūdna, bet vis dar niekaip nepajėgiama suprasti, kad pensijas maitina dirbančiųjų uždarbiai. Sumažėjo uždarbiai – turi atitinkamai sumažėti ir pensijos. Kai uždarbiai padidės, padidės ir pensijos. Kol iki recesijos uždarbiai didėjo, atitinkamai didėjo ir pensijos. Ir negali čia būti jokių „kompensavimo mechanizmų“, kaip nėra tokių mechanizmų prarastiems uždarbiams kompensuoti. Kaip tik tai ir yra konstitucinis lygiateisiškumo principas, kurį KT turėtų ginti, o ne griauti.

Ką jau bekalbėti apie tai, kad KT toliau laikosi įsikibęs savo doktrinos, jog dirbantis pensininkas turi gauti visą pensiją. Todėl „prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu“.

Ir nė motais, kad pensija nėra premija už sulauktą amžių, kad jos paskirtis – suteikti pajamas tiems, kas dėl senatvės ar negalios nebedirba ir neturi darbo pajamų (arba turi jas mažesnes, nei būdami darbingo amžiaus ir sveiki). Kad mokėdami pensijas dirbantiems ir uždirbantiems atitraukiame lėšas nuo tų, kas gyvena tik iš pensijos, pastaruosius labiausiai skurdindami.

Tai žmogiškąja prasme kur kas svaresnis argumentas už KT nurodomą 48 Konstitucijos straipsnį „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Juk bedarbiui ar pašalpos gavėjui radus apmokamą darbą, nedarbo draudimo išmoka ar pašalpa visiškai teisėtai nebemokama. Kodėl tai neprieštarauja teisei pasirinkti darbą ar verslą, o pensijos nemokėjimas (ar jos ne viso dydžio mokėjimas) prieštarauja?

Rengdamas sprendimus, Konstitucinis Teismas išklauso Seimo, Vyriausybės argumentus ir nuomones. Neteko girdėti, kad kada nors būtų paprašyta ekspertų išvadų, bent jau pensijų klausimais. O būtų gerai – gal pavyktų objektyviai paaiškinti kai kurias fundamentalias tiesas, kurių ignoravimas gali turėti skausmingų pasekmių valstybei ir pirmiausia žmonėms.

Ir vis dėlto reikia pagirti KT už pažangą – pastarasis sprendimas rodo mąstymo poslinkį į tai, kad pensijos – ne abstrakti „nuosavybė“, o šalies ekonomikos, jos sėkmių ir nesėkmių dalis.

____________________

Dr. Teodoras Medaiskis yra Vilniaus universiteto docentas, buvęs socialinės apsaugos ministras