Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Lietuva mokosi gintis

Marius Laurinavičius
IQ užsienio politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro ekspertas
| 2015-05-04

Turiu pripažinti, kad po gana ilgo laiko Lietuvos kaip valstybės veiksmai Rusijai keliant grėsmę vėl ima didinti optimizmą.

Niekada neslėpiau, kad Vladimiro Putino režimo keliamas pavojus mūsų šaliai yra net reikšmingesnis, negu daugelis mano. Vien jau dėl Kaliningrado kaimynystės mums realiai gali grėsti net ne kokia nors hibridinė Rusijos ataka, o tikras konvencinis užpuolimas.

Niekada neslėpiau ir to, kad daugelį dalykų Lietuva daro per lėtai ir per mažai. Geriausi pavyzdžiai būtų po Krymo aneksijos kone pusmetį trukusi diskusija, ar verta bent simboliškai be­veik 38 mln. eurų didinti šalies gynybos biudžetą 2014-aisiais. Ir dar naujasis partijų susitarimas 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidų gynybai kartelę kilstelėti tik 2020 m., nes tuomet teoriškai lėšų krašto apsaugai gali ir nebeprireikti.

Niekada neslėpiau manąs, kad vis dar atsai­niai žiūrima į dalykus, į kuriuos anksčiau galėjome nekreipti tiek daug dėmesio, bet dabar jie gali virsti net nacionalinio saugumo problema. Paminėsiu bent jau iš pradžių tinkamo dėmesio nesulaukusią garsiąją Lietuvos moksleivių dalyvavimo Rusijos karinėse stovyklose istoriją ir internete plitusius kvietimus vykti kariauti Donbaso teroristų pusėje.

Visą šią kritiką galėčiau pakartoti ir dabar. Vis dėlto šį kartą iš tiesų noriu kalbėti apie optimizmą keliančius ženklus.

Pirmiausia reikėtų paminėti pagaliau suaktyvėjusią Lietuvos teisėsaugą ir specialiąsias tarnybas. Kai praėjusių metų gruodį buvo surengtos kratos minėtas moksleivių išvykas į Rusijos karines stovyklas rengusiose mokyklose, galbūt dar buvo galima sutikti, kad tai priminė viešųjų ryšių akciją, kaip teigė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Tačiau net tokia viešųjų ryšių akcija, jei ji ką nors galėtų atgrasyti nuo antivalstybinės veiklos, jau yra bent šiokio tokio sugebėjimo gintis, o ne visiškos apatijos gresiant pavojui rezultatas.

Dabar galima teigti, kad Lietuvos teisėsauga ir specialiosios tarnybos nebelinkusios toleruoti atvirai antivalstybinės šalies gyventojų veiklos. Tai parodė kovo viduryje net keliuo­se Lietuvos miestuose surengtos kratos kone garsiausių „kremlinais“ tautoje vadinamų šalies piliečių namuose.

Norėtųsi tikėtis, kad visos šios teisėsaugos operacijos baigsis konkrečiais rezultatais, o ne vien skambiomis akcijomis, tačiau bent jau valstybės ryžtą gintis, beje, visiškai teisėtomis priemonėmis, tokie pavyzdžiai jau rodo.

Rinkėjų pasitikėjimą lyg tyčia labiausiai prarado tos partijos, kurios pačios arba bent jų lyderiai nemažos visuomenės dalies buvo laikomi prorusiškais.

„Man keista, kad jiems leista taip įsisiautėti. Jau seniai reikėjo užkardyti tokią veiklą. Ta­čiau saugumo žinybose pastaruosius penkerius metus vyko įvairios reformos, gal tai ir trukdė atidžiau stebėti Lietuvai kenkiančius žmones“, – komentuodamas įvykius, kai devynių asmenų, identifikuotų ikiteisminiame tyrime dėl antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimo ir veiklos, namuose atliktos kratos ir ieškota ryšių su Lietuvai priešiškos valstybės organizacijomis, sakė Valstybės saugumo departamento Klaipėdos valdybai keliolika metų vadovavęs Algirdas Grublys. Jei toks supratimas ir sugebėjimas veikti Lietuvoje grįžta, optimizmą tai tikrai skatina.

Dar vienas ne mažiau svarbus optimizmą di­dinantis pavyzdys – politiniuose ginčuose šį kartą nepaskendęs, o, atvirkščiai, labai greitai Seimo patvirtintas Valstybės gynimo tarybos sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę.

Šauktinių sugrąžinimas svarbus ne tik siekiant partneriams parodyti, kad agresijos atveju esame pasiryžę gintis ir patys, ne vien laukti kitų NATO šalių paramos. Šis sprendimas, net jei jis (ypač konkretūs įgyvendinimo mechanizmai) ir vertas platesnių diskusijų, mūsų ryžtą gintis pirmiausia padės įsisąmoninti patiems, kartu ir to išmokti.

Galiausiai reikėtų paminėti ir neseniai vykusių savivaldybių rinkimų rezultatus. Nors politologai juos tikrai išsamiai išnarstė, vienas aspektas, mano požiūriu, buvo bent jau nepakankamai akcentuotas. Rinkėjų pasitikėjimą lyg tyčia labiausiai prarado tos partijos, kurios pačios arba jų lyderiai ilgą laiką bent jau nemažos visuomenės dalies laikyti prorusiškais.

Labai noriu tikėti, kad tai – taip pat savotiškas visuomenės brandos jaučiant grėsmę ženklas. Tai lyg netiesioginis įrodymas, kad Rusijai Lietuvoje bent jau nebebus taip lengva. Žinoma, daugybė dalykų mūsų šalies gynybos fronte daromi ir neviešai, tačiau būtent šie – viešieji – rodo tikrąjį valstybės ryžtą ir mokėjimą gintis visomis priemonėmis.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134536 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 15:29:28 [post_date_gmt] => 2015-03-31 13:29:28 [post_content] => [post_title] => Marius Laurinavicius small [post_excerpt] => Marius Laurinavičius [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => marius-laurinavicius-small-12 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 15:29:28 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 13:29:28 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134535 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Marius-Laurinavicius-small1.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai