Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Mokesčių sistemos vitrina

Jonas Čičinskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius
| 2015-07-19

Neseniai spauda pranešė, kad kambarius nuomojantys Palangos gyventojai purtosi naujo mokesčio. Pasirodo, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA spaudžia susimokėti už kiekvieną televizorių, esantį poilsiautojams išnuomotuose kambariuose, o lėšos eis (atskaičius rinkėjams už triūsą) su AGATA sutartis sudariusiems muzikos atlikėjams.

Naujas mokestis? Tik palangiškiams?

Žlugo Finansų ministerijos sumanymas pakviesti kalbininkus ir rasti, kaip pavadinti tokius mokėjimus, kurie vadinami „mokesčiais“, bet tokie nėra. Tai mokėjimai už komunalines paslaugas, kabelinę televiziją, telefoną, internetą, automobilio parkavimą ir panašiai. Net asociacijos narių įmokos vadinamos nario mokesčiais. Bet mokėjimai už paslaugas ir rinkliavos – ne mokesčiai.

Mokesčiai – tai parlamento nustatytos privalomos reguliarios įmokos valstybės (regiono) iždan, naudojamos bendroms reikmėms tenkinti. O jų – devynios galybės, pradedant valstybės administravimu, šalies gynyba ir baigiant visokiausiomis socia­linėmis programomis, nuo vaikų ir senelių globos namų iki sporto federacijų išlaikymo ar palaikymo.

Rinkliavos yra puiki priemonė gelbėtis nuo šizofreniško reikalavimo mažinti mokesčius ir kartu didinti valstybės paramą.

 

Remiantis sveika lietuviška valstietiška logika, jei privalai sumokėti, nes neturi kur dėtis, vadinasi, tai – mokestis. Todėl ir miestelių turguose, ir Seime dažnai girdima, kad net mokėjimai už vaikų darželį ar kabelinę televiziją vadinami mokesčiais. Nes kur gi dingsi šiais laikais be televizijos ar darželio trimetei senatvės paguodai.

Tačiau pagal irgi nepėsčią valstybės įstaigų logiką rinkliavos yra puiki priemonė gelbėtis nuo šizofreniško reikalavimo mažinti mokesčius ir kartu didinti valstybės paramą verslui, kultūrai, menui, sportui ir gausybei remtinų žmonių.

Todėl visos šalys, be kelių visiems matomų, plačiai aptarinėjamų, nagrinėjamų ir lyginamų mokesčių, numačiusios begalę rink­liavų už valstybės įstaigų patarnavimą, registravimą, licencijavimą ir įmokų, susijusių su aplinkos apsauga ir kitais visuomenės interesais. Antai kruopščiai lyginame Lietuvos ir Estijos pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčių tarifus, bandome atskleisti paslaptį, kodėl kaimynės biudžetas turtingesnis, tačiau net nežinome, kad šioje šioje bet koks apsilankymas pas gydytoją kainuoja kelis eurus, o universitetai, norėdami aprobuoti mokymo programas, turi sumokėti padorią sumą tokią funkciją atliekančiai įstaigai. Nei vieno, nei kito nėra Lietuvoje.

Centrinės ir vietos valdžios rinkliavos yra kvazimokesčiai, jos dažnai artimesnės užmokesčiui už konkrečią paslaugą. Jei jums reikia nekilnojamojo turto registro pažymos ar norite atlikti privalomąją automobilio techninę apžiūrą, mokate atitinkamą sumą už paslaugą. Norint atsikratyti šiukšlėmis viskas kiek kitaip: privalote sumokėti už civilizuotą atliekų sutvarkymą tiek ir tiek, nors nesvarbu, kiek šiukšlinate. Dar labiau kitaip, jei vieni iš mūsų mėgsta namie klausytis lietuvių autorių ir dainininkų atliekamos muzikos iš draugų parsisiųsdintų fonogramų, kiti jos neklauso ir net mano, kad Egidijus Dragūnas – tai dragūnas. Šiuo atveju nuspręsta, kad kiekvienas, perkantis garso ir vaizdo laikmenas bei įrenginius, tai gali daryti, todėl iš anksto turi sumokėti muzikos, filmų ar vaizdo klipų kūrėjams.

Taip ir yra visoje Europoje – dalį laikmenų kainos sudaro suma, vėliau pereinanti gretutinių teisių apsaugos organizacijoms, o jos gautas lėšas išdalija kūrėjams. Ši puiki (pajamų ieškotojams) idėja skinasi kelią. Nedidinant mokesčių galima surinkti pinigų, pavyzdžiui, aplinkosaugai, kuri tampa išties didžia problema kiekvienai pasaulio tautai.

Tendencija tokia, kad mokesčiai liks šalies mokesčių sistemos vitrina, o greta jos kirbės gausybė visokių rinkliavų ir priedų, įskaičiuotų į įvairių paslaugų kainą. Šalių iždai vis labiau pelnysis ne kiekvieno akį (ar net širdį) rėžiančiais atskaitymais nuo uždarbio, o „po visam“ prekių ir paslaugų realizavimo pajamas dalijantis pardavėjui ir valstybės biudžetui. Mokesčių sistema bus dar lankstesnė, įvairesnė ir, – netikėtai, – paprastesnė, nes vartojimo mokesčius administruoti lengviau nei rafinuotai apmokestinti pajamas. Ar ji bus ir teisingesnė?

Lietuva yra šalis, kur materialinė, todėl ir socialinė nelygybė yra viena didžiausių ES. Matėme, kaip mūsų visuomenė nepriima visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, automobilių registravimo ir kasmetės rinkliavos, abonementinės televizijos įmokos, kaip ją erzina komunalinių atliekų tvarkymo rinkliavos ir t. t. Todėl apmokestinimo teisingumo problema mūsų šalyje liks vienu aštriausių mokesčių reformos klausimų.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135680 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-29 15:57:29 [post_date_gmt] => 2015-06-29 13:57:29 [post_content] => [post_title] => Jonas_Cicinskas small_01 [post_excerpt] => Jonas Čičinskas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => jonas_cicinskas-small_01-17 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-29 15:57:29 [post_modified_gmt] => 2015-06-29 13:57:29 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135679 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/Jonas_Cicinskas-small_01.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai