Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Naivus gerumas

Ovidijus Lukošius | 2014-12-19

Gerus darbus šiais laikais daryti lengva, bent jau prieš didžiąsias metų šventes. Labdaros organizacijos ir gerumo akcijų rengėjai pasieks jus tose vietose, kur vienkartinio dosnumo veiksmas nepareikalaus nei daug pinigų, nei pastangų, – prekybos centre ar ant sofos priešais televizoriaus ekraną. Pirmu atveju į su kaupu prikrautą šventinių pirkinių vežimėlį tereikės prigriebti kilogramą cukraus, miltų ir butelį pigiausio aliejaus, antru – mobiliuoju telefonu išsiųsti 5 ar 10 litų vertės trumpąją žinutę, už kurią greičiausiai sumokės įmonė, kurioje dirbate. Sąžinė nuraminta ir dabar galima atsipalaidavus žiūrėti išreklamuotą televizinę gerumo akciją su popscenos žvaigždžių dainomis ir pirmoje salės eilėje niūniuojančiu politiniu šalies elitu.

Galbūt kai kam šio komentaro pradžios tonas pasirodys kiek ciniškas, todėl skubu sušvelninti padėtį – visi geri darbai verti pagarbos, o ir pats pirkdamas maisto produktus vargingiau gyvenantiems žmonėms tyliai pasidžiaugiu, kad labdaros infrastruktūra tokia patogi pernelyg savais darbais užsiėmusiems asmenims. Televizijos projektai verti didesnės kritikos pirmiausia dėl to, kad prieštarauja gerumo dvasiai. Tai – veidmainiškumas, kai balansuojant ant etiško elgesio ribos eksploatuojami likimo nuskriaustieji ir kai politiniai lyderiai kraunasi pigius populiarumo taškus pozuodami prieš kameras, nors kasdieniame darbe nepersistengia ar dėl populistinių sumetimų net trukdo, kad labdaros poreikis apskritai būtų mažesnis.

Šiame IQ numeryje atkreipiame dėmesį į gana netikėtą aspektą, kad didžiausio organizacijų ir ypač televizijų projektų dėmesio sulaukia tik kelios socialinės grupės, kurioms reikia paramos, tai našlaičiai ir sunkiai sergantys vaikai. Kaliniai, narkomanai, vieniši seneliai, psichikos ligoniai „nepatogūs“ nei TV eteriui, nei prieš kameras pozuojantiems politikams.

Tačiau būtent vaikų globa ir sveikatos apsauga yra tos sritys, kurios civilizuotose šalyse turėtų normaliai funkcionuoti be finansinių labdaros organizacijų injekcijų. Aktyvistų pastangos galėtų būti nukreiptos į savanorystę, kuri, kaip rašome šiame IQ numeryje, Lietuvoje labai nepopuliari. Bet grįžkime prie vaikų globos ir sveikatos apsaugos problemų.

Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių ES valstybių pagal valdiškose įstaigose augančių mažųjų piliečių skaičių. Kūdikių ir vaikų namuose gyvena daugiau nei 4000 globotinių, dalis šių įstaigų yra perpildytos. Vieno vaiko globos kaina jose siekia 2530 litų per mėnesį. Sprendimas paprastas: skirkime panašią sumą tiesiogiai nepilnamečio globėjui, ir valdiškų namų nebereikės. Tokie pinigai motyvuos gerokai daugiau ir labiau pasiturinčių šeimų globoti našlaičius. Vadinasi, didesnė šių lėšų dalis bus skirta tiesiogiai vaikui ir jam lavinti, o ne globos įstaigų pastatams ir administracijoms išlaikyti.

Sveikatos apsaugos sistema yra kitas klasikinis pavyzdys, kur būtų galima daug nuveikti racionaliau panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau vis stinga politinės valios pertvarkyti ligoninių tinklą – sutelkti dėmesį į tai, kaip suteikti kuo kokybiškesnes paslaugas, o ne rūpintis sovietmečiu pastatytais sveikatos apsaugos kompleksais ir jų darbuotojų etatais sparčiai gyventojų netenkančiuose provincijos miestuose. Akcijos, per kurias renkami pinigai įvairiems brangiems medicinos prietaisams, kartais atrodo net makabriškai, žinant, kiek brangios technikos dūla rajonų sveikatos įstaigose, nes nėra su ja mokančių dirbti kvalifikuotų specialistų.

Galbūt kai kam atrodys, jog skaičiuoti gerumo kainą yra šventvagiška, tačiau aišku kaip dukart du, kad daugiausia naudos likimo nuskriausti žmonės gauna tada, kai jiems atitenka didžiausia paramos teikimo grandinės vertės dalis. Pavyzdys apie vaikų globos namus yra puikiausia iliustracija.

Įvairiose Vakarų Europos šalyse atliktos studijos rodo, kad labdaros organizacijų sukuriama „pridėtinė vertė“ siekia 30–40 proc. Tai reiškia, kad jų veiklos sąnaudoms padengti reikia daugiau nei pusės surinktų aukų. Tikėtina, kad didesnės ir profesionaliau dirbančios labdaros organizacijos gali pagalbą dalyti pigiau. Tad prieš aukojant nėra nuodėmė bent sau užduoti šiuos klausimus.

Kiekvienas iš mūsų gali surasti dar efektyvesnių būdų padėti kitiems. Priglausti benamį keturkojį yra didesnių pastangų reikalaujantis veiksmas, nei retkarčiais paaukoti gyvūnų globos įstaigoms. Arba surasti netoli gyvenantį vienišą žmogų, kuriam į rankas įteiktas pirkinių maišelis reikš gerokai daugiau nei pripildyta šaldytuvo lentyna. Ir dovanojančiam tai gali tapti malonia pareiga, o ne kartą metuose prasiveržiantis kalėdinio gerumo pliūpsnis.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133145 [post_author] => 572 [post_date] => 2014-12-19 18:13:48 [post_date_gmt] => 2014-12-19 16:13:48 [post_content] => [post_title] => OL_FB [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ol_fb [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-19 18:13:48 [post_modified_gmt] => 2014-12-19 16:13:48 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133141 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/OL_FB.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai