Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Septyni mokesčių mitai

Kaetana Leontjeva
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė
| 2014-12-04

Šį lapkritį Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai pirmą kartą gavo laiškus su duomenimis, kiek mokesčių jie šiemet skyrė ir kur tos lėšos panaudotos. Pristatydamas šią naujovę iždo kancleris George’as Osborne’as teigė: „Tai – skaidrumo revoliucija ir ji parodys, kaip sunkiai dirbantys žmonės turi apmokėti valdžios išlaidas.“

Lietuvos politikai net nesvarsto planų siųsti analogiškus laiškus. Ir vis dėlto mūsų mokesčių mokėtojams atsirado galimybė sužinoti, kiek jie suneša pinigų ir kur jų lėšos panaudojamos. Tai pateikiama svetainėje mokumokescius.lt. Įsitikinę, kiek atseikėja mokesčių, daugelis išties nustemba ar patiria šoką. Iš politikų esame pratę girdėti, kad Lietuva – mažų mokesčių šalis, o staiga paaiškėja, kad jie sudaro daugiau nei pusę atlyginimo.

Jeigu uždirbate 4000 litų į rankas, iš jų 2500 litų išleidžiate vartojimo prekėms ir paslaugoms, o 500 litų – benzinui, tuomet per mėnesį sumokate beveik 3600 litų mokesčių, per metus – daugiau nei 43 tūkst. litų. Jūsų asmeninė Laisvės nuo mokesčių diena ateina tik liepos pradžioje, t. y. daugiau kaip pusę metų dirbate vien tam, kad surinktumėte visus mokesčius.

Jeigu šiemet atseikėjote 43 tūkst. litų mokesčių, asmeniniame kasos kvite pamatytumėte, kad daugiausia skiriate pensijoms – apie 15 tūkst., sveikatos apsaugai – 6700, švietimui – 5160 litų. Svarbiausios kvito eilutės gal jūsų nenustebins, tačiau nagrinėjant ir lyginant kitas galima sutriuškinti septynis plačiai paplitusius mitus apie biudžeto išlaidas.

Pirmas mitas – neva krašto apsaugos svarba aiškiai atsispindi panaudojant lėšas. Realybė tokia, kad, per metus pervedę 43 tūkst. litų mokesčių, krašto apsaugai skyrėte vos 550 litų.

Antras mitas – neva svari mokesčių dalis keliauja policijai ir priešgaisrinei apsaugai. Iš tiesų pirmajai teko 390, o antrajai  – 150 litų.

Trečias mitas – neva kalbos apie brangų valstybės aparato išlaikymą nepagrįstos. Paaiškėja, kad tam sumokėjote net 1620 litų. Valstybės aparatas šiemet kainuoja 2,1 mlrd. litų: tiek skiriama Seimo, Vyriausybės, visų ministerijų, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Darbo biržos ir įvairių komisijų, tarnybų, tarybų veiklai.

Ketvirtas mitas – neva subsidijos žemės ūkiui ir verslui dalijamos tik iš ES biudžeto. Parama žemės ūkiui jums asmeniškai kainuoja daugiau nei 300 litų per metus, o verslui – daugiau nei 40 litų. ES pagalba šalies žemės ūkiui šiemet sudarė 2 mlrd., dar apie 525 mln. litų skiriama iš Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų.

Penktas mitas – neva kalbos apie „praskolintą Lietuvą“ ir brangų skolos administravimą tėra neapsišvietusių žmonių pučiamas burbulas. Tiesa tai, kad palūkanos jau dabar kainuoja brangiai – šiemet tam skyrėte 2000 litų.

Šeštas mitas – neva negalima mažinti mokesčių už degalus, nes pinigai skiriami keliams išlaikyti. Realybėje tik trečdalis lėšų nukreipiama jiems. Jei pirkdami benziną per metus sumokate 3000 litų mokesčių, kelius pasiekia tik 1080.

Septintas mitas – neva išlaidos socialinei paramai ne tokios jau didelės. Pasirodo, per metus tam išleidžiate apie 2700 litų – į šią sumą įskaičiuojama socialinė parama, šalpa, valstybinės pensijos, išmokos vaikams. Dar 15 tūkst. skiriate pensijoms, apie 2160 litų – ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, 570 litų paramai bedarbiams ir apie 130 litų – bankrutuojančių įmonių skolas darbuotojams padengiančiam Garantiniam fondui.

Jungtinėje Karalystėje veikiančio Mokesčių mokėtojų aljanso vadovas Jonathanas Isaby vertina, kad laiškai apie mokesčius ir išlaidas leis gyventojams išreikšti nuomonę dėl netenkinančių biudžeto išlaidų. „Jums davė ginklą. Būtinai juo pasinaudokite“, – sako jis.

Lietuvos politikai mums tokio ginklo nepasiūlė, tačiau turime galimybę jais apsirūpinti. Valdžia naudojasi tuo, kad dažnai nežinome, kur išleidžiami mūsų pinigai, ir todėl ji kelia mokesčius nesulaukdama pasipriešinimo. Apsiginklavę žiniomis, kiek mokesčių sumokate ir kur jie panaudojami, galėsite garsiai klausti politikų: kodėl nedidinate krašto apsaugos finansavimo nesumažindami, pavyzdžiui, privilegijų ir paramos žemės ūkiui? Kodėl neapkarpote biudžeto išlaidų, toliau didinate Lietuvos skolą ir verčiate mus mokėti milžiniškas palūkanas? Kodėl keliams skiriate tik trečdalį nuo degalų sumokėtų pinigų? Ir kada pradėsite mus gerbti, taupiai naudoti mūsų lėšas, užuot reikalavę, kad kasmet atseikėtume vis daugiau?

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132496 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 11:53:12 [post_date_gmt] => 2014-11-21 09:53:12 [post_content] => [post_title] => Kaetana Leontjeva small [post_excerpt] => Kaetana Leontjeva [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kaetana-leontjeva-small-3 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 11:53:12 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 09:53:12 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132495 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Kaetana-Leontjeva-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai