Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Slaptas korporacijų perėmimas

Josephas E. Stiglitzas
Nobelio ekonomikos premijos laimėtojas, Kolumbijos universiteto profesorius
| 2015-07-19

JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.

Nesunku suprasti, kodėl. Šios sutartys ne tik apima prekybą, bet ir reguliuoja investicijas, intelektinę nuosavybę, todėl valstybės narės privalo iš esmės keisti savo įstatymų, teismų ir reguliavimo sistemas ir atsisakyti galimybės pareikšti nuomonę ar priversti atsiskaityti per demokratines institucijas.

Ko gero, kebliausia ir nesąžiningiausia tokių sutarčių dalis susijusi su investuotojų apsauga. Žinoma, šiuos būtina apsaugoti, kad vyriausybės negalėtų nusavinti jų turto. Bet tokios nuostatos įtrauktos visai kitu tikslu. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo vos keli nusavinimo atvejai, be to, apsisaugoti norintys investuotojai gali įsigyti Pasaulio banko antrinės bendrovės, Daugiašalės investicijų garantijų agentūros, draudimą. Panašias galimybes siūlo JAV ir kitų šalių vyriausybės. Tačiau JAV reikalauja įtraukti šias nuostatas į Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį, nors daugelis jos „partnerių“ turi ne mažiau veiksmingą nuosavybės apsaugą ir teismų sistemas.

Iš tiesų šiomis nuostatomis norima apsunkinti sveikatos priežiūros, aplinkosaugos, saugumo ir net finansų reguliavimą, skirtą pačių JAV ekonomikai ir piliečiams apsaugoti. Bendrovės gali paduoti vyriausybes į teismą ir reikalauti visiškai kompensuoti dėl reguliavimo pakeitimų sumažėjusį laukiamą pelną.

Tai ne tik teorinė galimybė. „Philip Morris“ padavė į teismą Urugvajų ir Australiją už tai, kad šios liepė ant cigarečių pakelių įspėti apie žalą sveikatai. Reikia pripažinti, kad abi valstybės žengė toliau nei JAV ir pareikalavo naudoti rūkymo padarinius vaizduojančias nuotraukas. Šis ženklinimas veikia ir atgraso nuo rūkymo. Todėl dabar „Philip Morris“ reikalauja kompensacijų už prarastą pelną.

Ateityje, jei išsiaiškintume, kad tam tikri produktai kenkia sveikatai (prisiminkime asbestą), užuot gynęsi teismuose dėl mums padarytos žalos, gamintojai galės paduoti vyriausybes į teismą už tai, kad šios trukdo joms toliau žudyti žmones. Tas pats gali grėsti, jei mūsų valdžia  imtų griežčiau reguliuoti norėdama mus apsaugoti nuo taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis padarinių.

Kai vadovavau JAV prezidento Billo Clintono patarėjų ekonomikos klausimais tarybai, panašią nuostatą, vadintą „reguliuojamuoju perėmimu“, bandė įtvirtinti prieš aplinkosaugą nusiteikusios grupės. Ją įgyvendinus taisyklės būtų nustojusios veikti, nes valdžia nebūtų pajėgusi išmokėti kompensacijų. Laimė, mums pavyko atremti šią iniciatyvą teismuose ir JAV Kongrese.

Dabar tos pačios grupės vėl bando apeiti demokratinius procesus ir įterpti šias nuostatas į prekybos susitarimus, kurių turinys slepiamas nuo visuomenės (bet ne nuo korporacijų, bandančių juos prastumti). Kas iš tiesų vyksta, žinome tik iš nutekintos informacijos ir pokalbių su valdžios pareigūnais, kuriems rūpi išsaugoti demokratinius procesus.

Vienas JAV valdymo sistemos ramsčių yra nepriklausoma vieša teismų sistema, pasižyminti dešimtmečiais kurtais standartais ir grindžiama skaidrumo, precedento ir galimybės apskųsti nepalankius sprendimus principais. Visa tai atmetama naujosiose sutartyse, kuriose siekiama privataus, neskaidraus ir labai brangaus arbitražo. Be to, naujoji tvarka išsiskiria interesų konfliktų gausa, pavyzdžiui, arbitrai gali būti „teisėjais“ vienoje byloje ir advokatais kitoje susijusioje byloje.

Užuot gynęsi teismuose dėl mums padarytos žalos, gamintojai galės paduoti vyriausybes į teismą už tai, kad šios trukdo joms toliau žudyti žmones.

 

Teismo procesai tokie brangūs, kad Urugvajui net teko kreiptis į Michaelą Bloombergą ir kitus sveikatos priežiūra besirūpinančius pasiturinčius amerikiečius pagalbos apsiginti nuo „Philip Morris“. Ir nors korporacijos gali pareikšti ieškinį, kitiems tokia galimybė atimta. Jei pažeidžiami kiti įsipareigojimai, pavyzdžiui, dėl darbo arba aplinkos standartų, piliečiai, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės grupės neturi teisės kreiptis pagalbos.

Jei kada nors buvo sukurtas vienašalis, pamatinius principus pažeidžiantis ginčų sprendimo mechanizmas, tai jis galioja šiame susitarime. Dėl to su garsiausiais JAV teisės ekspertais, tarp jų iš Harvardo, Jeilio ir Berklio, parašėme laišką prezidentui Barackui Obamai ir paaiškinome, kokie mūsų teisės sistemai žalingi šie susitarimai.

Tokias sutartis remiantys amerikiečiai pabrėžia, kad iki šiol JAV buvo paduotos į teismą vos kelis kartus ir laimėjo. Tačiau korporacijos dar tik mokosi, kaip pasinaudoti tokiomis sutartimis.

O gerai mokami korporacijų teisininkai JAV, Europoje ir Japonijoje greičiausiai pranoks už mažesnius pinigus dirbančius valstybės atstovus, bandysiančius apginti viešąjį interesą. Dar blogiau tai, kad pažangių šalių korporacijos gali valstybėse narėse kurti filialus, per juos perinvestuoti namie, o po to teikti ieškinius ir taip blokuoti reguliavimą.

Jei reikėtų geriau apsaugoti nuosavybę ir jei šis privatus brangus ginčų sprendimo mechanizmas būtų pranašesnis už viešą teismų sistemą, turėtume keisti įstatymus ne tik pinigingoms užsienio bendrovėms, bet ir savo piliečiams bei smulkiajam verslui. Tačiau tokios būtinybės nerodo jokie ženklai.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135496 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-03 13:01:17 [post_date_gmt] => 2015-06-03 11:01:17 [post_content] => [post_title] => USA's Joseph Stiglitz, Nobel Prize winner for Economics, and President of the Commission on the Measurement of Economic Performance and Social Progress, arrives at the Elysee Palace in Paris, France, Monday Sept. 14, 2009, for a meeting with France's President Nicolas Sarkozy and other members of the French government. (AP Photo/Philippe Wojazer,Pool) [post_excerpt] => Josephas E. Stiglitzas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => usas-joseph-stiglitz-nobel-prize-winner-for-economics-and-president-of-the-commission-on-the-measurement-of-economic-performance-and-social-progress-arrives-at-the-elysee-palace-in-paris-france [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-03 13:01:17 [post_modified_gmt] => 2015-06-03 11:01:17 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135495 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/joseph-stiglitz2-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai