Vienas Lietuvos diplomatinės tarnybos atstovas JAV papasakojo nutikimą, kaip jis buvo iškviestas į mokyklą, kurią pradėjo lankyti jo pradinukas sūnus dėl to, jog jis timptelėjo už kasos klasės draugei. Mokyklos direktorė maloniai paaiškino, kad toks elgesys yra nepriimtinas ir jam pasikartojus ji bus priversta pašalinti mokinį iš mokyklos. Ne vienam skaitančiam tai greičiausiai sukėlė mažų mažiausiai nuostabą dėl perlenktos lazdos. Didelio čia daikto, visi vaikai pasistumdo, pasikumščiuoja, apsižodžiuoja – tai juk visiškai normalu, pagalvotų ne vienas.

Lygiai taip pat daugumai yra normalu, kai ir suaugusieji naudoja smurtą prieš vaikus. Aišku, tuo atveju, jei tie suaugusieji yra tų vaikų tėvai. Lietuvoje atliekami tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė tėvų pateisina fizinių bausmių naudojimą auklėjant. Taigi, fizinio smurto naudojimas prieš vaikus ir tarp vaikų yra norma. Aišku, smurtu tai nevadinama, tačiau ar galima fizinę prievartą vadinti kitaip. Smurtas į mūsų gyvenimą ateina labai anksti, mažais žingsneliais ir tampa teisėtu būdu plėtojant santykius tarp žmonių. Jis tampa teisėtas ne tik dėl paprotinės teisės. Apstu atvejų, kai jis įteisinamas teismo. Užtenka prisiminti Garliavos dramos epizodus, kaip buvo vykdomas teismo sprendimas, leidžiantis paimti vaiką iš globėjų prievarta, kad perduotų jį motinai. Labiausiai glumino ne visiškai neprofesionalus įstatymo vykdytojų elgesys, tačiau teismo sprendimas, atvėręs kelią prievartai prieš vaiką. Kas gali pasikeisti paprotinėje teisėje, jei įstatymų sergėtojas įteisina principą – tikslas pateisina priemones, net jeigu tai ir prievarta.

Taip mes „grūdinamės“ ir tampame atsparūs smurtui, pradedame jo nepastebėti, jį toleruoti, netgi mėgautis juo. Lietuviškų žiniasklaidos priemonių geriausios vietos ir laikai yra dedikuoti geriausiems smurto pavyzdžiams nušviesti. LNK netgi žinias padalijo į dvi dalis, vertas viena kitos – yra žinios ir „Kriminalinė Lietuva“. Daug žmonių lankosi užsienyje, žiūri tenykščias televizijas ir turbūt pastebi (o gal net neatkreipia dėmesio), kad žiniose beveik nėra smurto arba tai tikrai išskirtiniai įvykiai. Tuo tarpu grįžęs namo staiga suvoki, kad smurtas tiesiog skverbiasi per akis ir ausis, o vulgarios buitinių konfliktų situacijos tampa svarbesniais įvykiais negu kokių nors jaunųjų talentų laimėjimai tarptautiniuose konkursuose. Jeigu tai ne krepšinis ir ne politika, konkuruoti su kriminaliniais įvykiais beveik neįmanoma.

Neseniai visos pokalbių laidos džiūgavo, kaip gerai, kad atsirado apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Moterys bus apsaugotos. Ir čia pat nuskamba skandalas, kad Mundis sumušė žmoną. Tačiau jis juk žvaigždė, dainuoja ir šoka televizijos projektuose. Šis faktas užjūryje užgesintų tokią žvaigždę visiems laikams. Tiktai ne Lietuvoje. Žvaigždė toliau dainuoja, jį rodo televizija, žiūri pusė Lietuvos, o intelektuali komisija liaupsina iš ekrano besišypsantį veidą. Kaipgi gali smerkti tokį šaunų, gerai atrodantį ir dainuojantį vyruką. Greičiau reikėtų smerkti žmoną, kad drįsta taip teršti žvaigždės vardą.2 psl. >>