Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Stabilumas ir gerovė

Mario Draghi
Europos centrinio banko pirmininkas
| 2015-02-23

Dažnai klaidingai manoma, kad euro zona yra pinigų, bet ne politinė sąjunga. Tai neteisingas požiūris. Pinigų sąjungą buvo įmanoma sukurti vien dėl to, kad ES šalims pavyko pasiekti tokį aukštą integracijos lygį. Bendroji valiuta šią integraciją tik padidino. Europos pinigų sąjunga pasirodė esanti atsparesnė, negu daugelis manė, tik todėl, kad abejojusieji neįvertino jos politinio aspekto ir nesuvokė, kokie stiprūs pinigų sąjungos narių ryšiai.

Dar reikia baigti kurti pinigų sąjungą. Ką tai reiškia? Pirmiausia, būtina pasiekti, kad šalių stabilumas ir gerovė būtų didesni, negu joms nebūnant pinigų sąjungos narėmis. Valstybių padėtis turi būti geresnė joms priklausant pinigų sąjungai, negu esant už jos ribų. Kituose politiniuose dariniuose sanglaudą padeda palaikyti stiprus bendros tapatybės jausmas, bet prie to dažnai prisideda ir reguliarūs mokestiniai pervedimai iš labiau pasiturinčių regionų mažiau pasiturintiems. Euro zonoje nenumatyta tokių vienakrypčių pervedimų. Todėl turime kitokiais būdais užtikrinti, kad kiekvienai šaliai būtų geriau priklausyti pinigų sąjungai, negu likti už jos ribų.

Tai susiję su dviem dalykais. Pirma, turime sukurti sąlygas, kad visos valstybės galėtų klestėti. Visos narės privalo gauti galimybę išnaudoti bendrosios rinkos teikiamus pranašumus, pritraukti kapitalo ir kurti darbo vietas. Jos taip pat turi būti lanksčios, kad galėtų greitai reaguoti į sukrėtimus trumpuoju laikotarpiu. Tai – struktūrinių reformų klausimas. Jos skatina konkurenciją, naikina nereikalingas biurokratijos procedūras ir didina darbo rinkų gebėjimą prisitaikyti.

Vykdyti tokias reformas ar ne, iki šiol daugiausia buvo sprendžiama nacionaliniu lygiu. Tačiau akivaizdu, kad tai yra bendros svarbos klausimas. Jei nevykdomos struktūrinės reformos ir pinigų sąjungoje niekaip neišnyksta skirtumai, vis grįžtama prie minties apie išstojimą, nuo kurio galiausiai nukentėtų visos narės. Kiekvienos euro zonos šalies stabilumas ir gerovė priklauso nuo visų jos narių gerovės. Tai rimta priežastis atsisakyti didesnės dalies valstybingumo, siekiant sukurti tikrą ekonominę sąjungą. Tai daugiau nei vien pagerinti esamą tvarką. Valdyti kartu – tai pereiti nuo koordinavimo prie bendro sprendimų priėmimo, nuo taisyklių prie institucijų.

Mes turime užtikrinti, kad kiekvienai šaliai būtų geriau priklausyti pinigų sąjungai, negu likti už jos ribų.

Antra, mokestinių pervedimų nebuvimas reiškia ir tai, kad šalys turi daugiau investuoti į kitus mechanizmus, per kuriuos pasidalijamos dėl sukrėtimų patirtos išlaidos. Net jei valstybės ekonomika yra lanksti, ją sureguliuoti viduje sukrėtimo atveju visuomet truks ilgiau negu per valiutos kurso pokyčius. Rizikos pasidalijimas yra svarbi priemonė apsisaugoti nuo neišnykstančių randų ir didėjančių ekonominių skirtumų, kurių gali atsirasti dėl ūkio nuosmukio. Kad taip nenutiktų, reikia didinti finansinę integraciją ir taip pagerinti privačiojo sektoriaus gebėjimą dalytis rizika. Šiuo atveju bankų sąjunga turi atlikti katalizatoriaus vaidmenį – skatinti didesnę bankų sektoriaus integraciją. Tačiau rizikos pasidalijimas – tai ir kapitalo, ypač nuosavo, rinkų stiprinimas, o tam turime sparčiai spręsti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo klausimą. Taip pat privalome pripažinti mokesčių politikos svarbą pinigų sąjungoje. Bendra pinigų politika, nukreipta į kainų stabilumą euro zonoje, nepritaikyta reaguoti į sukrėtimus tik vienoje šalyje ar regio­ne. Siekiant išvengti ilgalaikio konkrečios valstybės ar regiono nuosmukio, būtina, kad nacio­nalinė mokesčių politika veiktų stabilizuojamai.

Nacionalinės mokesčių stabilizavimo priemonės bus veiksmingos, jei vyriausybės, išaugus ekonominei įtampai, turės galimybę skolintis už prieinamą kainą. Krizė parodė, kad rinkoje kilus neįprastai didelei įtampai net ir patikima pradinė fiskalinė pozicija negali suteikti visiškos apsaugos nuo poveikio išplitimo.

Dar viena priežastis, kodėl mums reikia ekonominės sąjungos, – tikėtina, kad į laikinus didelius deficitus rinkos reaguotų pozityviau, jei būtų labiau užtikrintos dėl augimo perspektyvų. Ekonominėje sąjungoje vyriausybės būtų įsipareigojusios vykdyti struktūrines reformas, tad galėtume tikėtis, kad ūkiui augant šalys galės grąžinti skolas.

Valstybių ekonominė konvergencija negali būti tik prisijungti prie pinigų sąjungos privaloma arba tik kurį laiką tenkinama sąlyga. Jos reikia laikytis visada. Todėl, norėdami baigti kurti pinigų sąjungą, turėsime dar sustiprinti savo politinę sąjungą – atnaujintoje institucinėje struktūroje įtvirtinti jos sukuriamas teises ir įsipareigojimus.

© Project Syndicate, 2014. www.project-syndicate.org

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133878 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-17 17:09:33 [post_date_gmt] => 2015-02-17 15:09:33 [post_content] => [post_title] => Mario Draghi small [post_excerpt] => Mario Draghi [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mario-draghi-small-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-17 17:09:33 [post_modified_gmt] => 2015-02-17 15:09:33 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133877 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/Mario-Draghi-small1.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai