Dienos skaičius
16,3 %
Tiek rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių Lietuvoje.
Visi tekstai

Komentarai

Šviesa tunelio gale?

IQ | 2012-03-19

Nepaisant koalicijos išlaikymo, įtampa tarp koalicijos partnerių išliks ir iki problemų sprendimų dar labai toli. Tačiau prezidentės įsitraukimas į koalicijos ginčus, nors ir savaite pavėluotas, leidžia tikėtis, kad pagaliau atsirado šviesa tunelio gale. Praėjusią savaitę koalicinė Vyriausybė vis labiau pati save spaudė į kampą ir mažino bet kokias galimybes, kad gali išlikti ligšiolinė jos sudėtis. Šachmatų terminais kalbant, koalicija pateko į cugcvango padėtį – kiekvienas būsimas ėjimas tik blogina situaciją, tačiau žaidėjai priversti juos atlikti. Vis dėlto šachmatuose tik vienas žaidėjas tuo pat metu gali atsidurti cugcvange, tuo metu kitas – jo priešininkas – labai tikslingai eina į pergalę.

Užtrukusioje politinėje krizėje abu konflikto dalyviai – tiek konservatorių partija, tiek liberalcentristai – blogino savo galimybes išsaugoti valdžią ir išlaikyti reputaciją. Net Liberalų sąjūdis, kuris tikrai buvo „ne prie ko“, ėmė kalbėti, kad trauksis iš koalicijos, jei tokia situacija užsitęs per ilgai. Ilgokai užsitęsusi abipusės žalos situacija, atrodė, kad galiausiai veda mažumos vyriausybės link. Andrius Kubilius jau praėjusios savaitės pabaigoje bemaž susitaikė, kad tokia išeitis būtų gana tikėtinas krizės sprendimas. Tačiau net ir mažumos vyriausybės sudarymas, jau nekalbant apie jos efektyvumą, vargiai galėtų būti laikoma „šviesa tunelio gale“, kalbant apie visą politinę krizę.

Niekas nenorėjo atleisti

Prezidentei atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą Raimondą Palaitį konservatoriai pasijuto tarsi gavę šlapiu skuduru per veidą. Jei netenkinamas premjero siūlymas atleisti vieną iš ministrų – tai kaip yra vertinamas pats premjeras? Seimo pirmininkė Irena Degutienė ne veltui užsiminė, kad toks prezidentės sprendimas kelia abejonių, ar pasitikima visa Vyriausybe. Kita vertus, prezidentė užbaigė visą ciklą formaliai nelogiškų neatleidimų ir subordinacijos piramidės statymo atvirkščiai procesą. Galime prisiminti – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius atsisakė atleisti savo pavaldinį Vytautą Giržadą; tuomet „didesnis viršininkas“ R. Palaitis nusprendė atleisti FNTT vadovą, tačiau tam pasipriešino „dar didesnis viršininkas“ premjeras A. Kubilius nusprendė atleisti vidaus reikalų ministrą. Ir galiausiai „pati didžiausia viršininkė“ nusprendė neatleisti ministro ir taip visa valdžios piramidė tapo sudarkyta.

Tiesa, logiškai šiai sekai reikėjo dar vieno sprendimo – prezidentei pareikšti nepasitikėjimą premjeru ir taip pagaliau užbaigti neatleidimų grandinę. Tačiau Dalia Grybauskaitė nutarė, kad Vyriausybė gali dirbti, tiesiog jai reikia išsiaiškinti savo viduje.

Prezidentė užbaigė visą ciklą formaliai nelogiškų „neatleidimų“ ir subordinacijos piramidės statymo „atvirkščiai“ procesą.

Paskutinį ėjimą prieš skelbiant matą liberalcentristų galimybėms išlikti koalicijoje padarė R. Palaitis, suskubęs tvirtinti naujo konkurso dėl FNTT vadovo rezultatus. Šis sprendimas galbūt ir atitiko vidaus reikalų ministro įsitikinimus, kad jis teisus, tačiau politiškai buvo esminė klaida, jei liberalcentristai dar nuoširdžiai norėjo ieškoti kompromiso.

Sustabdyti konkursą dėl FNTT vadovo skyrimo buvo mažiausia, ką galėjo padaryti R. Palaitis, jei būtų ieškojęs išeičių iš prastėjančios situacijos. Tačiau, matyt, žmogiškas pyktis ar pernelyg toli nuvažiavusios politinės ambicijos jau nebeleido ramiai ir racionaliai vertinti galimybių. Po šio sprendimo liberalcentristai tapo nebeįsivaizduojami koalicijoje.

Užtrukęs lyderių sprendimas

Kaip žinia, į konfliktą įsijautusios šalys gali priimti tik tokius kompromisus, kurie leidžia abiems pusėms bent iš dalies „išlaikyti veidą“ ir nepasirodyti visiškais nevykėliais. FNTT vadovų konkurso sustabdymas būtų leidęs išlaikyti solidumą liberalcentristams ir kuriam laikui patenkinti konservatorių ambicijas. Žinoma, to nebūtų užtekę, tačiau be pirmo žingsnio neįmanomas joks sprendimas. Prezidentė šiuo atveju galėjo būti ta taikintoja, kuri būtų pasiūliusi vienus ar kitus kompromisinius variantus, jei tikrai norėjo šios Vyriausybės darbo tąsos. Net jei dėl to būtų tekę daryti tam tikras politines išlygas.

Tačiau D. Grybauskaitė tik pareiškė, kad nedalyvaus šiose grumtynėse. Matyt, „vienišos vilkės“ sindromas tąkart paėmė viršų ir politinės galimybės parodyti tikrąją lyderystę nebuvo išnaudotos iš karto. Ir staiga – praėjus lygiai savaitei po pirmojo prezidentės pareiškimo skelbiama, kad po susitikimo Prezidentūroje R. Palaitis vis dėlto nutarė trauktis, o liberalcentristai – likti koalicijoje. Toks netikėtas posūkis greičiausiai reiškia, kad prezidentė vis dėlto ėmėsi iniciatyvos ir suprato, kad be jos įsikišimo koalicija žlugs, o mažumos Vyriausybė – bus pasmerkta nuolat kyboti ant plauko.

Matyt, suvokta, kad mažumos vyriausybę nebus taip lengva suformuoti ir išlaikyti. Net jei formaliai Vyriausybei nebūtų prireikę iš naujo gauti įgaliojimus iš Seimo, prezidentė šį kartą turėtų atleisti jau nebe vieną, o mažiausiai tris liberalcentristų ministrus. Vis dėlto vienas ministras yra mažiau svarbu, nei visa Vyriausybė – šią tiesą vertėjo pripažinti dar prieš savaitę, tačiau geriau pavėluotas sprendimas, nei tolesnė krizės tąsa.

Prezidentės ryžtingas įsitraukimas turėjo būti lemiamas, įtikinant R. Palaitį pasitraukti. Būtent tokių veiksmų reikėjo iš Prezidentūros jau prieš savaitę. Kita vertus, galima būtų sveikinti prezidentę, kad ji rado ryžto įsitraukti į krizės sprendimą jau po to, kai, atrodė, galutinai nuo jos nusišalino ir paliko koaliciją aiškintis santykius tik tarpusavyje. Šiomis aplinkybėmis buvo rastas ir savotiškas balansas, leidžiantis tiek konservatoriams jaustis teisiems, tiek liberalcentristams išlaikyti minimalią savigarbą.2 psl. >>

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (3)

Kokia dar šviesa, draugas Janeliūnai?    2012-03-20 09:37

„Dzin“ tos koalicijos ir partijos, „dzin“ ta ekonomika su visom atominėm ir dujų terminalais… Ar mums tikrai to reikia, kai Lietuvoje akivaizdžiai nyksta (o gal jau ir sunyko?!) viso ko pagrindas – teisingumas? Taip taip, teisingumas. Pamenate tokį jausmą?

Niekas nepaneigs – po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gyvenimas gerėjo nuolat. Ir gana sparčiai. Tik aklas neturi galimybės matyti vis gerėjančių kelių ir naujų tiltų, besikeičiančių miestų parkų, aikščių, naujų gražių pastatų… Štai netrukus dujų terminalą turėsime, galbūt net atominę elektrinę pastatys!

Bet kas iš to? Ar žmonės dėl to jaučiasi laimingesni? Deja, ne. Visa tai puikiai iliustruoja per keletą paskutinių metų dar neregėtą mąstą įgijusi emigracija, žmonių, likusių Lietuvoje, pasitikėjimo „rekordai“ Seimu, Teismais, politikais. Po pastarųjų savaičių įvykių prie šios kompanijos, panašu, prisidės ir Prezidentė, lig šiol daugeliui spindėjusi Viltimi.

Pažvelkime atidžiau. Ką gi mums rodo šis, jau kiek pabodęs „FNTT spektaklis“, režisuotas, kaip dabar jau aišku, iš Daukanto aikštės? Kokią žinią Tautai perduoda Prezidentė, demonstruodama tokį savo elgesį? „Būk klusnus, bijok skambučio. Nepaklausysi – tau galas!“ – mintis trumpa ir vienareikšmiška.

Be to, regis, reikia dėt dėmėn, kad taip, kaip nutiko ponams Gailiui ir Giržadui, nutikti gali bet kuriam iš mūsų.

„Mintis nuo „teisingumo“ nušuoliavo prie nusibodusios FNTT temos,…“ – pagalvosite ir galbūt pratęsite –„…nebenoriu nieko girdėti, pakanka ir savų rūpesčių, užteks“. Ir tokia mintis, jeigu tik ją atspėjau, yra pati didžiausia Jūsų klaida. Leiskite paaiškinti:

Visiems, paskutines keletą savaičių girdėjusiems FNTT skandalo garsą ir dabar nusiviliantiems Prezidentės sprendimu bei laikysena, turėtų būti žinomas mano (ir ne tik) mėgiamas posakis „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Juk girdėtas, tiesa?

Taigi, vos suvokęs, jog visos pastarosios politinės suirutės autorystė priklauso Prezidentūrai, pasijutau labai keistai – šleikštulys ir nemalonus svoris apėmė kūną, o visai netrukus tuodu papildė ir pykčio jausmas. Pykčio dėl akivaizdžios, ciniškos neteisybės. Ir, kaip dabar populiaru, arsiverčiau naujienų tinklapį ir puoliau rašyti kupiną pasipiktinimų komentarą. Tik prieš spaudžiant „Siųsti“ kiek atlėgau ir sumaniau bent pabaigą pakeisti, kažkaip optimistiškiau pažvelgti į šitą purvą.

„Ką galėčiau padaryti, kad tai nepasikartotų?“ – iškilo paprastas klausimas. Ir čia prisiminiau ne taip seniai vartytą Konstituciją, jos 3 straipsnio dalį. „Aišku tik viena – tą šleikštulį ir nusivylimą reikia versti į aktyvų pilietiškumą“ – tokiu sakiniu užbaigiau, nes Konstitucijos trečiajame straipsnyje pasakyta: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis…“. Priešintis!

VSD mafija    2012-03-21 11:50

Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas “Tyrimas sudrebinęs klaną”

Tai faktais paremtas pasakojimas apie Algimanto Matulevičiaus, vadovavusio parlamentiniam tyrimui, ir garsiai paskelbusio apie “valstybininkų” klaną bei didžiausias valstybės užvaldymo problemas.

Žiūrėkite youtube tinklapy: youtu.be/I3Fa0ugUaS0

Šiame filme daug informacijos pateikiama apie Egidijų Kūrį, Albiną Janušką, Dabašinską ir kitus veikėjus.

Platinkite šį video, jį turi pamatyti kuo daugiau žmonių!

Dom inyka    2012-03-23 15:51

Straipsnio autorius neteigia, kad tai jau šviesa tunelio gale… Tai klausiamoji nuosaka.Aiškiai esamosios situacijos šiuo metu niekas negali įvardyti.Politikai dabar patys savo veiksmų negali nusakyti.Užmaišė tokią košę su savo ambicijomis,kad nebežino ko imtis.Teisus politologas…kiekvienas kitas žingsnis klaidingas…

Dienos grafikas

Komentarai

Septintus metus šalyje rengiamas Lietuvos kultūros sostinės projektas vis dar balansuoja tarp didelio ir ...
Šią vasarą kultūros komentaras nepaminėjus neseniai nuvilnijusios Dainų šventės būtų akivaizdaus ...
Solidžios apimties romanas atskleidžia visą žmogaus elgesio gresiant mirtinam pavojui ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai