Nepaisant koalicijos išlaikymo, įtampa tarp koalicijos partnerių išliks ir iki problemų sprendimų dar labai toli. Tačiau prezidentės įsitraukimas į koalicijos ginčus, nors ir savaite pavėluotas, leidžia tikėtis, kad pagaliau atsirado šviesa tunelio gale. Praėjusią savaitę koalicinė Vyriausybė vis labiau pati save spaudė į kampą ir mažino bet kokias galimybes, kad gali išlikti ligšiolinė jos sudėtis. Šachmatų terminais kalbant, koalicija pateko į cugcvango padėtį – kiekvienas būsimas ėjimas tik blogina situaciją, tačiau žaidėjai priversti juos atlikti. Vis dėlto šachmatuose tik vienas žaidėjas tuo pat metu gali atsidurti cugcvange, tuo metu kitas – jo priešininkas – labai tikslingai eina į pergalę.
Užtrukusioje politinėje krizėje abu konflikto dalyviai – tiek konservatorių partija, tiek liberalcentristai – blogino savo galimybes išsaugoti valdžią ir išlaikyti reputaciją. Net Liberalų sąjūdis, kuris tikrai buvo „ne prie ko“, ėmė kalbėti, kad trauksis iš koalicijos, jei tokia situacija užsitęs per ilgai. Ilgokai užsitęsusi abipusės žalos situacija, atrodė, kad galiausiai veda mažumos vyriausybės link. Andrius Kubilius jau praėjusios savaitės pabaigoje bemaž susitaikė, kad tokia išeitis būtų gana tikėtinas krizės sprendimas. Tačiau net ir mažumos vyriausybės sudarymas, jau nekalbant apie jos efektyvumą, vargiai galėtų būti laikoma „šviesa tunelio gale“, kalbant apie visą politinę krizę.
Niekas nenorėjo atleisti
Prezidentei atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą Raimondą Palaitį konservatoriai pasijuto tarsi gavę šlapiu skuduru per veidą. Jei netenkinamas premjero siūlymas atleisti vieną iš ministrų – tai kaip yra vertinamas pats premjeras? Seimo pirmininkė Irena Degutienė ne veltui užsiminė, kad toks prezidentės sprendimas kelia abejonių, ar pasitikima visa Vyriausybe. Kita vertus, prezidentė užbaigė visą ciklą formaliai nelogiškų neatleidimų ir subordinacijos piramidės statymo atvirkščiai procesą. Galime prisiminti – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius atsisakė atleisti savo pavaldinį Vytautą Giržadą; tuomet „didesnis viršininkas“ R. Palaitis nusprendė atleisti FNTT vadovą, tačiau tam pasipriešino „dar didesnis viršininkas“ premjeras A. Kubilius nusprendė atleisti vidaus reikalų ministrą. Ir galiausiai „pati didžiausia viršininkė“ nusprendė neatleisti ministro ir taip visa valdžios piramidė tapo sudarkyta.
Tiesa, logiškai šiai sekai reikėjo dar vieno sprendimo – prezidentei pareikšti nepasitikėjimą premjeru ir taip pagaliau užbaigti neatleidimų grandinę. Tačiau Dalia Grybauskaitė nutarė, kad Vyriausybė gali dirbti, tiesiog jai reikia išsiaiškinti savo viduje.
Prezidentė užbaigė visą ciklą formaliai nelogiškų „neatleidimų“ ir subordinacijos piramidės statymo „atvirkščiai“ procesą.2 psl. >>
Spausdinti
„Dzin“ tos koalicijos ir partijos, „dzin“ ta ekonomika su visom atominėm ir dujų terminalais… Ar mums tikrai to reikia, kai Lietuvoje akivaizdžiai nyksta (o gal jau ir sunyko?!) viso ko pagrindas – teisingumas? Taip taip, teisingumas. Pamenate tokį jausmą?
Niekas nepaneigs – po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gyvenimas gerėjo nuolat. Ir gana sparčiai. Tik aklas neturi galimybės matyti vis gerėjančių kelių ir naujų tiltų, besikeičiančių miestų parkų, aikščių, naujų gražių pastatų… Štai netrukus dujų terminalą turėsime, galbūt net atominę elektrinę pastatys!
Bet kas iš to? Ar žmonės dėl to jaučiasi laimingesni? Deja, ne. Visa tai puikiai iliustruoja per keletą paskutinių metų dar neregėtą mąstą įgijusi emigracija, žmonių, likusių Lietuvoje, pasitikėjimo „rekordai“ Seimu, Teismais, politikais. Po pastarųjų savaičių įvykių prie šios kompanijos, panašu, prisidės ir Prezidentė, lig šiol daugeliui spindėjusi Viltimi.
Pažvelkime atidžiau. Ką gi mums rodo šis, jau kiek pabodęs „FNTT spektaklis“, režisuotas, kaip dabar jau aišku, iš Daukanto aikštės? Kokią žinią Tautai perduoda Prezidentė, demonstruodama tokį savo elgesį? „Būk klusnus, bijok skambučio. Nepaklausysi – tau galas!“ – mintis trumpa ir vienareikšmiška.
Be to, regis, reikia dėt dėmėn, kad taip, kaip nutiko ponams Gailiui ir Giržadui, nutikti gali bet kuriam iš mūsų.
„Mintis nuo „teisingumo“ nušuoliavo prie nusibodusios FNTT temos,…“ – pagalvosite ir galbūt pratęsite –„…nebenoriu nieko girdėti, pakanka ir savų rūpesčių, užteks“. Ir tokia mintis, jeigu tik ją atspėjau, yra pati didžiausia Jūsų klaida. Leiskite paaiškinti:
Visiems, paskutines keletą savaičių girdėjusiems FNTT skandalo garsą ir dabar nusiviliantiems Prezidentės sprendimu bei laikysena, turėtų būti žinomas mano (ir ne tik) mėgiamas posakis „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“. Juk girdėtas, tiesa?
Taigi, vos suvokęs, jog visos pastarosios politinės suirutės autorystė priklauso Prezidentūrai, pasijutau labai keistai – šleikštulys ir nemalonus svoris apėmė kūną, o visai netrukus tuodu papildė ir pykčio jausmas. Pykčio dėl akivaizdžios, ciniškos neteisybės. Ir, kaip dabar populiaru, arsiverčiau naujienų tinklapį ir puoliau rašyti kupiną pasipiktinimų komentarą. Tik prieš spaudžiant „Siųsti“ kiek atlėgau ir sumaniau bent pabaigą pakeisti, kažkaip optimistiškiau pažvelgti į šitą purvą.
„Ką galėčiau padaryti, kad tai nepasikartotų?“ – iškilo paprastas klausimas. Ir čia prisiminiau ne taip seniai vartytą Konstituciją, jos 3 straipsnio dalį. „Aišku tik viena – tą šleikštulį ir nusivylimą reikia versti į aktyvų pilietiškumą“ – tokiu sakiniu užbaigiau, nes Konstitucijos trečiajame straipsnyje pasakyta: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis…“. Priešintis!
Vytauto Matulevičiaus dokumentinis filmas “Tyrimas sudrebinęs klaną”
Tai faktais paremtas pasakojimas apie Algimanto Matulevičiaus, vadovavusio parlamentiniam tyrimui, ir garsiai paskelbusio apie “valstybininkų” klaną bei didžiausias valstybės užvaldymo problemas.
Žiūrėkite youtube tinklapy: youtu.be/I3Fa0ugUaS0
Šiame filme daug informacijos pateikiama apie Egidijų Kūrį, Albiną Janušką, Dabašinską ir kitus veikėjus.
Platinkite šį video, jį turi pamatyti kuo daugiau žmonių!
Straipsnio autorius neteigia, kad tai jau šviesa tunelio gale… Tai klausiamoji nuosaka.Aiškiai esamosios situacijos šiuo metu niekas negali įvardyti.Politikai dabar patys savo veiksmų negali nusakyti.Užmaišė tokią košę su savo ambicijomis,kad nebežino ko imtis.Teisus politologas…kiekvienas kitas žingsnis klaidingas…