Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Trūksta ne pinigų

Dainius Genys
Sociologas, socialinių mokslų daktaras
| 2014-07-17

Mokslo metų pabaiga neišvengiamai provokuoja diskusijas apie universitetų ir studijų kokybę. Pripažinkime, kad Lietuvos aukštosios mokyklos neprilygsta geriausiems Vakarų universitetams. Bet kaip yra su „prastesniais“, trečio ar net ketvirto ešelono universitetais? Net jei jų siūlomos paslaugos panašios į mūsiškių, daugeliui jos vis vien atrodo gerokai pranašesnės. Kodėl šalies mokslo įstaigos neretai nuvertinamos ir, svarbiausia, kodėl čia nepavyksta generuoti geresnę studijų kokybę garantuojančios sinergijos?

Daryčiau prielaidą, kad mūsiškių universitetų materialinė padėtis ar infrastruktūra (išskyrus specifines laboratorijas) nėra esminė studijų kokybės priežastis. Linkčiau teigti, kad Lietuvoje taip pat yra gerų dėstytojų, nė kiek nenusileidžiančių kolegoms Vakaruose. Galbūt neturim tiek daug ryškiausių akademinių žvaigždžių, bet puikių mokslininkų ir atsidavusių dėstytojų tikrai yra. Šiuo atveju svarbiau, kodėl nepavyksta efektyviai išnaudoti to, ką turime? Noriu atkreipti dėmesį į esminę kokybiškų studijų aplinkybę: tai yra dviejų žmonių – dėstytojo ir studento – darbo rezultatas. Negalima pasiekti išganingo efekto, jei kuri nors grandis neveikia sklandžiai. Tik nuoširdžios abiejų dalyvių pastangos leidžia pasiekti sinergiją, kuri vėliau transformuojama į kokybiškas studijas. Kitaip tariant, ne universiteto turtingumas, o dėstytojų ir studentų požiūris yra kertinis kokybiškų studijų laidininkas. Ir koks jis?

Labiausiai glumina rinkodarinis požiūris: universitetas kaip paslaugos teikėjas, o studentas – jos gavėjas. Moku pinigus, vadinasi, nusipelnau kokybiškų paslaugų – neblogų pažymių ir diplomo.

Remdamasis asmenine ir kolegų pasidalyta patirtimi, drįsčiau teigti, kad jaunuoliai studijas vertina vis atsainiau, jų motyvacija prastėja. Žinoma, ne viskas vien juoda ar balta. Aptinkama ir gerai besimokančių bei motyvuotų studentų. Vis dažniau manoma, kad Lietuvos universitetą pasirinkęs asmuo tarsi a priori, nieko neveikdamas, nusipelno diplomo. Tikiu, kad ne vien šių eilučių autorius susiduria su studentų pasakymais „man tereikia diplomo dėl darbo“ ar „man pakaks penkių“. Jaunuoliai neretai įsitikinę, kad juos turi išmokyti nepriklausomai nuo jų elgesio. Ir vis dėlto labiausiai glumina rinkodarinis požiūris: universitetas kaip paslaugos teikėjas, o studentas – jos gavėjas. Aš moku pinigus, vadinasi, nusipelnau kokybiškų paslaugų – neblogų pažymių ir diplomo. Noriu nuvilti šiam požiūriui prijaučiančius: universitetas teikia studijų, bet ne diplomų įteikimo paslaugas.

Neįsivaizduoju, kad prestižiniuose Vakarų universitetuose kas nors išdrįstų paprašyti diplomo vien todėl, kad sumokėjo tūkstančius eurų už studijas. Ten viskas priešingai: užuot reikalavus diplomo, studijuojama itin intensyviai ir akylai, siekiant išspausti maksimalią naudą tiek iš kiekvieno dėstytojo, tiek iš universiteto aplinkos. Deja, Lietuvoje mokslo įstaigų paslaugos siejamos ne su studijavimo procesu suvokiant asmeninį indėlį, bet su galutiniu rezultatu – kad diplomas, o ne įgytos žinios yra svarbiausia siekiamybė, tarsi garantuojanti tolesnę karjerą.

Vėlgi neteigiu, kad visi šalies dėstytojai yra geriausio lygio. Atsiribojant nuo kiekybinio proporcijų vertinimo, atkreiptinas dėmesys į dėstytojo pareigas. Ar jis turi motyvuoti studentus? Toks lūkestis itin ryškus. Universitetai nėra mokyklos, studijuoti juose neprivaloma. Dėstytojas neturi įrodinėti, kodėl verta studijuoti, jo pareiga aktualizuoti dėstomą dalyką ir perteikti žinias. Nelengva susikaupti ir tęsti darbą, kai, atidavus širdį pusę semestro, po kolokviumo daugumą darbų tenka įvertinti ketvertais ar penketais. Vis dar kalbu apie atvejus, kai dėstytojai dirba nepriekaištingai, bet gero rezultato pasiekti nepavyksta. Abejingas požiūris į studijas ir nesugebėjimas išnaudoti dėstytojų potencialo nulemia studijų kokybę. Jei Lietuvos studentai stengtųsi kaip jų bendraamžiai geriausiuose pasaulio universitetuose, ir mūsų šalyje būtų galima pasiekti džiugesnių rezultatų.

Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra ir ugdymas“ vadovas Paulas Collardas viešėdamas pabrėžė, kad siekiant geresnės švietimo sistemos kokybės nebūtina lygiuotis į kitus, kur kas svarbiau atpažinti, ką turi, ir suvokus, ko reikia šaliai bei visuomenei, ryžtingai eiti pirmyn. Britas akimirksniu diagnozavo bene didžiausią Lietuvos švietimo sistemos problemą: keliami aukščiausi reikalavimai, bet nesuteikiamas šansas jiems įgyvendinti. Ar nėra taip, kad daugeliu atvejų studijos nekokybiškos dėl gana ciniškos ne tik studentų, bet ir platesnių visuomenės sluoksnių nuostatos, neva Lietuvoje negali būti sukurta nieko rimto?  Už netikėjimą, kad čia įmanoma pasiekti gan aukštą studijų kokybę, ko gero, brangiausiai susimoka patys studentai.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 129299 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-06-28 17:57:43 [post_date_gmt] => 2014-06-28 14:57:43 [post_content] => [post_title] => Dainius Genys small [post_excerpt] => Dainius Genys [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dainius-genys-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-06-28 17:57:43 [post_modified_gmt] => 2014-06-28 14:57:43 [post_content_filtered] => [post_parent] => 129298 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/06/Dainius-Genys-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai