Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Ukrainos krizė: antras šaltasis karas ar gerai apgalvotas pozicijų stiprinimas?

Gintarė Mockutė
Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė
| 2014-03-13

Rusija pastaraisiais mėnesiais kur kas dažniau minima ne dėl Sočyje vykusių žiemos olimpinių ir parolimpinių žaidynių ar iki joms prasidedant Rusijos prezidento Vladimiro Putino patvirtinto kontroversiško įstatymo, o dėl Rusijos veiksmų ir politikos Krymo, autonominės provincijos, esančios Ukrainos dalimi, atžvilgiu.

Krymo konfliktas netruko išryškinti Rusijos atskirtį nuo Vakarų. Panašu, kad Rusijos politika Krymo atžvilgiu nesulaukė palaikymo ne tik jos viduje, bet ir iš tokių artimų Rusijos sąjungininkų kaip Kinija. Nepaisant to, kad Rusija realiai nesiėmė akivaizdžių karinių veiksmų, o Vakarų valstybės tikisi Rusiją Krymo klausimu išlaikyti prie derybų stalo, tarptautinėje bendruomenėje vis dažniau pasigirsta kalbos apie antrojo šaltojo karo galimybę.

Iš pirmo žvilgsnio, Rusijos veiksmų neteisėtumas tarptautinės teisės kontekste atrodytų akivaizdus, tačiau išsamiau paanalizavus Rusijos politiką Krymo atžvilgiu bei užsienio valstybių atsaką į Rusijos veiksmus, galime daryti pagrįstą prielaidą, kad Rusija turi gerai apgalvotą planą dėl savo veiksmų Kryme tikslo, kurio kitos valstybės neskuba keisti.

Tarptautinės teisės pažeidimas

Intervencijos į kitos valstybės vidaus reikalus draudimas yra paprotinės tarptautinės teisės dalis. Toks kišimasis į valstybės vidaus reikalus draudžiamas, kai kokiu nors būdu pažeidžiamas valstybės suverenitetas. Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) byloje Nikaragva prieš JAV yra nurodęs, kad draudžiama intervencija apima galimybę laisvai pasirinkti politinę, ekonominę, socialinę ir kultūrinę santvarką bei formuoti užsienio politiką.

Jungtinių Tautų (JT) Chartijos 2 str. 4 d. draudžia naudoti ar grasinti panaudoti jėgą prieš valstybių teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę ar kitas priemones, kurios nesuderinamas su JT tikslais, iš kurių pagrindinis – tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimas. Taigi JT Chartija vienareikšmiškai draudžia naudoti jėgą valstybėms sprendžiant tarptautinius konfliktus ar įgyvendinant savo užsienio politiką.

Šiuo atveju vienas svarbesnių JT Chartijoje įtvirtinto draudimo naudoti jėgą elementų, įtvirtintų dar 1970 m. Tarptautinės teisės principų deklaracijoje, yra draudimas kokiu nors būdu valstybei organizuoti, sukelti, padėti ar dalyvauti kitoje valstybėje vykstant pilietinei nesantaikai ar teroristiniams aktams. Pastarasis draudimas apima ir draudimą valstybei formuoti ginkluotas grupes su tikslu įsiveržti į kitos valstybės teritoriją.

Svarbu pažymėti, kad jėgos panaudojimas JT Chartijos prasme nereiškia vien tik ginkluotųjų pajėgų panaudojimo kitos valstybės atžvilgiu. Tarptautinėje teisėje jėgos panaudojimas apima tiek ginkluotųjų pajėgų, tiek ir politinės, ekonominės ar kitokio pobūdžio prievartos panaudojimą prieš kitą valstybę su tikslu iš jos atimti visas ar dalį jos suvereno teisių.

Nagrinėjamoje situacijoje Rusijos karinių pajėgų dislokavimas Kryme ir panašūs Rusijos veiksmai nesunkiai tarptautinės teisės prasme galėtų būti kvalifikuoti kaip jėgos panaudojimas ar grasinimas ją panaudoti. Šioje vietoje Rusijai argumentų lieka nedaug. Nelabai padės ir ta aplinkybė, jog ginkluotų Rusijos pajėgų nariai bus perrengti civilių ar kitokiomis uniformomis, vis vien jų buvimo Kryme tikslas gan aiškus. Rusija už jos veiksmus atsakys tą pačią akimirką, kai bus įrodyta, jog jie susiję su Rusija ir juos realiai koordinuoja Rusijos valdžia.

JT Chartijos išimtys

Tarptautinėje visuomenėje vienai valstybei panaudojus ar grasinant panaudoti jėgą prieš kitos valstybės suverenitetą ar teritorinį vientisumą, kur kas dažniau ginčas kyla ne dėl to, ar jėga buvo panaudota, o kaip tokius veiksmus pateisina pati valstybė ir ar tai galima pripažinti išimtimi iš tarptautinėje teisėje visuotinai pripažintino jėgos nenaudojimo principo.

Jėgos panaudojimo prieš kitą valstybę atveju valstybė turi keletą pasirinkimų. JT Chartija jėgos panaudojimą iš esmės leidžia dviem atvejais – gavus JT Saugumo tarybos (JT ST) leidimą arba esant sąlygoms pripažinti valstybės veiksmus savigyna.

Panašu, kad šiuo atveju Rusija negalėtų pasinaudoti nei vienu iš paminėtų dviejų variantų. Akivaizdu, kad savigynai taikyti terpės nėra – Rusijai nekyla jokia reali grėsmė iš Ukrainos, o tuo labiau – Krymo pusės. Greičiau tokia grėsmė kyla pačiai Ukrainai. Kita vertus, JT ST nuolatinės narės, turinčios veto teisę JT ST priimant sprendimus (be kita ko, ir dėl leidimo panaudoti jėgą) yra JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Kinija. Analizuojant pastarųjų savaičių įvykius panašu, kad keturios JT ST narės iš penkių su sprendimu leisti Rusijai panaudoti jėgą prieš Ukrainos teritorijos dalį nesutiktų.

Tačiau Rusija šioje situacijoje pasirinko gan įtikinamą tarptautinės teisės prasme trečią variantą – ne per seniausiai V. Putinas viešai pareiškė, jog teisėtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paprašė Rusijos pagalbos malšinant sukilimus Ukrainoje ir užtikrinant taiką bei saugumą valstybės viduje. Pagal tarptautinę praktiką, teisėta valstybės valdžia turi teisę ir gali prašyti kitos valstybės pagalbos malšinant sukilimą, vykstantį valstybės viduje. Tačiau, V. Janukovyčiui dingus iš akiračio bei parlamentui paskyrus valstybės vadovu kitą asmenį, kyla kitas klausimas dėl tariamo V. Janukovičiaus prašymo Rusijai teisėtumo tarptautinės teisės kontekste. Panašus klausimas buvo keliamas ir 1989 m. gruodį dėl JAV veiksmų Panamoje. Remiantis tarptautine praktika, teisėta valdžia tokiu atveju pripažįstama valdžia, kuri geba efektyviai kontroliuoti valstybės teritoriją ir piliečius. Taigi, nepaisant to, kad Rusija teisėtu Ukrainos vadovu laiko V. Janukovyčių, šiuo atveju vertėtų atkreipti dėmesį į kitų valstybių poziciją dėl to, kas, jų nuomone, laikytinas teisėta Ukrainos valdžia.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 127133 [post_author] => 575 [post_date] => 2014-03-13 11:36:51 [post_date_gmt] => 2014-03-13 09:36:51 [post_content] => [post_title] => Gintarė Mockutė [post_excerpt] => G. Mockutė. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => gintare-mockute22 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-03-13 11:36:51 [post_modified_gmt] => 2014-03-13 09:36:51 [post_content_filtered] => [post_parent] => 127121 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/03/Gintare-Mockute22.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai