Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Valstybinė mokesčių ar valstybinė informacijos inspekcija?

Dr. Mindaugas Lukas
LEWBEN konsultantas, advokatas
| 2014-10-28

Pagrindinė pastarojo meto mokesčių pasaulio tema – mokesčiams apskaičiuoti būtinos informacijos prieinamumas ir keitimasis ja. Pirmiausia JAV, EBPO ir ES pastangomis plėtojamas tam reikalingų tarptautinių susitarimų tinklas, didinamas politinis spaudimas prie jų prisijungti, plečiamas informacijos, kuri tampa gyvybiškai svarbia mokesčių administratoriams, kategorijų sąrašas.

Nuo mados bandoma neatsilikti ir Lietuvoje. 2014 m. balandį Seime įregistruotas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas, apimantis ir beveik neribotą Valstybinės mokesčių inspekcios (VMI) prieigą prie visos bankinės informacijos. Finansų ministerija skelbiasi pasirašiusi tarpvyriausybinį susitarimą su JAV dėl keitimosi ne tik mokesčiams apskaičiuoti būtina, bet ir kita banko paslaptį paprastai sudarančia informacija, gelbėsiančia laužant stuburą „šešėliui“. Pristatinėjamos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (iMAS). Viešojoje erdvėje šiais klausimais jau diskutuota, tačiau ar tikrai neliko nepastebėtų niuansų?

Visų pirma norėtųsi suabejoti, kad finansų ministro džiaugsmas dėl Lietuvos bendradarbiavimo su JAV kovoje su „šešėliu“  gali būti kiek ankstokas ir perdėtas. Viena, vargu ar lietuviškasis „šešėlis“ (ar bent kokia kiek nors reikšminga jo dalis) slepiasi Amerikos bankuose, o amerikietiškasis – Lietuvoje, po skandinaviška priedanga.  Antra, pasirašytas susitarimas nėra įstatymo galią turinti tarptautinė sutartis, per se suteikianti kokių nors papildomų galių VMI. Jam tinkamai įgyvendinti (t. y. Lietuvoje surinkti informaciją, kuria reikės keistis su Amerikos mokesčių administratoriumi) mokesčių administratoriui bus reikalingos papildomos teisės ir įgalinimai.

Minėtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas (jo registravimas Seime sutapo su derybų dėl tarpvyriausybinio susitarimo tarp Lietuvos ir JAV pabaiga) tokius įgalinimus kaip tik ir turėtų suteikti. Pasirašytas susitarimas yra rimta priežastis jį inicijuoti, tačiau nėra įpareigojimas priimti: nacionaliniai įstatymai (jau nekalbant apie Konstituciją), nustatantys asmens duomenų, banko paslapties, privataus gyvenimo, komercinių paslapčių apsaugą turi neabejotiną viršenybę (kol jie atitinkamai nepakeisti). Taigi, pasižadėti tarpvyriausybiniu lygiu žinant (ar bent jau turint žinoti), kad neturi pakankamų įgaliojimų visko įvykdyti, yra drąsu.

Minėtu Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimu, be kita ko, siūloma nustatyti pareigą finansų rinkos dalyviams teikti (ir atitinkamai VMI – gauti) informaciją „apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, jų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas, pensijų draudimo įmokas, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti“. Be to, numatoma, kad informacijos, reikalingos ES taupymo palūkanų direktyvai 2003/48/EB, tarptautinėms sutartims ir susitarimams įgyvendinti, teikimo VMI apimtis ir tvarką nusistato pati VMI!

Po šio pakeitimo bankinės paslapties Lietuvoje kaip nebūta. Net ir ta minimalia apimtimi, kurios naiviai vis dar galėjome tikėtis. Ir ne tik amerikiečiams, apie kuriuos perduoti informaciją JAV įsipareigota, bet ir visiems kitiems. Dar daugiau, informacija apie sąskaitų (ir ypač mokėjimo kortelių sąskaitų) likučius ir apyvartas (kas, ką, kada, iš ko perka), kiek pasiskolina, kur ir kada renkasi investuoti ir apskritai kaip tvarkosi su savo savo jau apmokestintais (mokesčių teisėje tokia „nekaltumo“ prezumpcija galioja) pinigais – tai jau ir asmens privataus gyvenimo neliečiamumo klausimai. O jeigu dar pridėtume jau VMI turimą prieigą prie įvairų registrų, diegiamą iMas ir kitas mokesčių administratoriui teoriškai ir praktiškai prieinamas priemones sekant, pavyzdžiui, kiek mes išleidžiame pasinaudoję įvairiomis prekybininkų lojalumo kortelėmis (t. y. net ir grynaisiais pinigais), VMI savo įgaliojimais ir resursais gali tapti labai didžiulę autonominę, iš išorės a priori nekontroliuojamą administracinę galią ir galimybes turinčia vykdomosios valdžios institucija. Apie galimas politines pagundas net nesinori spekuliuoti…

Oponentai čia galėtų pareikšti, jog (1) neramu gali būti tik tiems, kurie turi ką slėpti, ir (2) kad VMI jau turi galybę informacijos apie asmenų pajamas bei jų šaltinius ir tai niekaip su privataus gyvenimo apsauga nesikerta. Pirmasis argumentas neišvengiamai veda link to, kad, vadovaujantis ta pačia logika, vieną dieną mokesčių administratoriui vien prevenciškai galėtų būti leista tikrinti ir mūsų stalčius, kišenes ar po pagalvėmis – juk slėpti neturime ko (o ten paslėpti ką nors įdomaus VMI taip pat juk įmanoma). Dėl antrojo argumento reikia aiškiai atskirti tai, kas yra būtina ir neišvengiama pagrindinei VMI funkcijai – mokesčių surinkimui – vykdyti.

Neturint duomenų apie pajamas – sunkoka tiksliai nuo jų ir mokesčius surinkti. Tuo tarpu judėjimo sąskaitose ir asmenų išlaidų nuolatinė (o ne rizika ir nustatytais pažeidimais pagrįsta) kontrolė ir stebėsena – tai jau kaltumo ir nesąžiningumo prezumpcija visų mokesčius mokančiųjų atžvilgiu. Šalia viso to negalima pamiršti, kad, nepaisant Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinto informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumo, viešojoje erdvėje ne kartą ir ne du matyta diskusijų ir žinučių (net ir viešai pačios VMI inicijuotų) apie tai, kas turėtų būti ir likti žinoma tik mokesčių administratoriui. Na, bent kol atitinkamų prielaidų ir įtarimų galutiniais sprendimais nėra patvirtinę teismai.

Pažymėtina, jog Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis kategoriška ir nedviprasmiška: „Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“. Ši konstitucinė garantija, suprantama, nėra absoliuti. Tačiau net prokurorai ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, užsiimdami ne šiaip rizikos analize ir prevencija, o tirdami konkrečias nusikalstamas veikas ir gindami jautriausias ir svarbiausias teisines vertybes, rinkti atitinkamą informaciją gali tik esant pakankamiems pagrindams, motyvams, tik apie konkrečius asmenis, tik įstatymo (o ne savo pačių) nustatyta tvarka ir tik teismo leidimu.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 131786 [post_author] => 575 [post_date] => 2014-10-28 12:29:37 [post_date_gmt] => 2014-10-28 09:29:37 [post_content] => [post_title] => Mindaugas Lukas, LEWBEN konsultantas, advokatas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => mindaugas_lukas [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-28 12:29:37 [post_modified_gmt] => 2014-10-28 09:29:37 [post_content_filtered] => [post_parent] => 131781 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Mindaugas_Lukas.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai