Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Visko kuo daugiau?

Jonas Čičinskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius
| 2015-03-12

Krizė sujudino ekonomikos mokslą, yra net kvietimų peržiūrėti dar pramonės revoliucijos apyaušryje suformuotą jo paradigmą. Tačiau pasiūlymų nematyti. Atsiranda ir netiesioginių, atsargesnių sugestijų šen ir ten paremontuoti klasikinį modelį.

Pas mus dėmesio sulaukia ekonomisto Raimondo Kuodžio keliama idėja. Jo nuomone, šalies ekonomikai būtų daug geriau, jei valstybės valdomos energetikos įmonės apskritai būtų ne pelno siekiančios bendrovės. Kokia prasmė didinti monopolininko pajamas ir pelną, jei jo produkcija yra tolesnės gamybos sąnaudų elementas?

R. Kuodžiui į pagalbą netyčia atskubėjo „Vilniaus energija“. Žiniasklaida pagarsino įmonės pas­tangas kuo lėčiau pereiti prie pigesnių dujų, nors tai sumažintų šilumos kainą miesto gyventojams. Kuo brangesnės dujos – tuo geriau bendrovei, nes tie valstybinio reguliuotojo leidžiami 5 proc. pelno, priskaičiuojami šilumos tarifuose nuo sąnaudų, reikš didesnę krūvelę eurų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neseniai paskelbė, kad elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ir skirstymo bendrovė „Lesto“ į elektros tarifą įtraukė milijonus eurų nepagrįstų lėšų. Vyksta ginčai: „Vilniaus energijos“ – su „Lietuvos dujų tiekimu“, „Litgrid“ ir „Lesto“ – su VKEKK. Ir logika ta pati: jei veiki netobuloje rinkoje ir tavo kainų ribas nustato valstybė, tai rodyk kuo didesnes išlaidas, ir gyvensi be vargo.

Kuo brangesnis parakas – tuo didesnė sumedžioto zuikio kaina.

 

Tačiau pati problema platesnė. Dalies ūkio šakų produkcija (gaminiai ir paslaugos) yra kitų šakų sąnaudos. Galutinės produkcijos (vartojimo prekių ir investicijoms naudojamų gaminių) savikaina ir, svarbiausia, jos konkurencingumas pasaulio rinkose priklauso nuo teikiamų „sąnaudinių“ prekių ir paslaugų, t. y. nuo tarpinės produkcijos, kainų. Kuo brangesnis parakas – tuo didesnė sumedžioto zuikio kaina. Tuo didesnis bus ir medžiotojo pelnas, nes jis apskaičiuojamas kaip procentinė visų sąnaudų dalis. Laimingą medžiotoją papildys laimingas atitinkamos ūkio šakos ministras – juk padidės ir medžioklės sektoriuje sukurta bendrojo vidaus produkto dalis.

Jei paraką siūlo daugybė tarpusavy konkuruojančių gamintojų – problemos nėra. Bet jei tokių nedaug, jie ras būdų ir kainų nemažinti, ir paskatinti pirkėjus vartoti to parako daugiau nei minimalus būtinas kiekis. Šitaip šalyje parako gamyba atitrauks daugiau išteklių nei optimaliu atveju, o pirkėjai turės daugiau išleisti jam įsigyti. Dėl to sumažės ir zuikių, ir kitų gerovę tiesiogiai keliančių ar investicijas didinančių prekių paklausa.

Galutinis tokio gamybos ir paklausos struktūros persiskirstymo rezultatas bus tiesiog ne tokia racionali ekonomikos struktūra, ūkis funkcionuos žemiau potencialo. Tai viena priežasčių, kodėl valstybės institucijos pradeda labiau kištis į rinkos ūkio sferą, siekia aktyviai ir tiesiogiai joje dalyvauti. Šiandien vyriausybės ir pačios imasi ūkinių funkcijų, ypač gamybinės infrastruktūros srityse, ir steigia natūraliųjų monopolijų veiklos reguliuotojus, kuria naujus reikalavimus privačiajam verslui.

Beje, tas smelkimasis abipusis. Ne tik valstybė tiesiogiai įsiveržia su savo politiškai motyvuotais reikalavimais laisvajai verslininkystei, bet ir ši įperša savas principines nuostatas, kaip veikti valdžios institucijoms. Prieš porą metų, kai milijoniniai suklypusių bankų vadovų atlyginimai, bonusai, tantjemos, išeitinės išmokos įsiutino krizės prislėgtą publiką, diskutuota idėja bankininkystę paversti valstybės reguliuojama viešąja paslauga. Būtent tokia bankininkyste pasižymėjo pokarinė Vokietija. Jos žemių vyriausybių valdomos finansų įstaigos ir jų prižiūrima gausybė municipalinių bankų dirbo ne siekdami kuo didesnio pelno, bet teikė palyginti pigius ir lengvus kreditus įmonėms, ypač smulkioms ir vidutinėms. Taip jie užtikrino verslo plėt­rą, stip­resnį jų konkurencingumą ir šalies pramonės galybę.

Problemų atsiranda dėl ignoruojamų principinių mikroekonomikos ir makroekonomikos skirtumų. Ekonomikos politika beveik šimtu procentų grindžiama makroekonominėmis įžvalgomis, o ekonomikos teorija vis dar bando visą žmonių ūkinę veiklą aiškinti mikroekonomikos dėsningumais ir valstybės ekonomines funkcijas traktuoja kaip išorinį įsiveržimą. Viso nacionalinio ūkio požiūriu, mechanizmas, kuris kiekvieną įmonę skatina gaminti ir įpiršti pirkėjui kuo daugiau savo produkcijos, negali būti racionalus. Juolab negali jis būti racionalus globaliu požiūriu, turint omeny tiek nereprodukuojamų ištek­lių, tiek aplinkosaugos problemas. Ortodoksinis ekonomikos variantas sutižo, ji reikalauja būti traktuojama rafinuočiau.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134172 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-05 17:24:52 [post_date_gmt] => 2015-03-05 15:24:52 [post_content] => [post_title] => Jonas_Cicinskas small_01 [post_excerpt] => Jonas Čičinskas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => jonas_cicinskas-small_01-15 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-05 17:24:52 [post_modified_gmt] => 2015-03-05 15:24:52 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134171 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Jonas_Cicinskas-small_01.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai