Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Komentarai

Žemyn ar į kairę?

Egidijus Aleksandravičius
Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
| 2015-04-29

Pradėsiu nuo galbūt politinio anekdoto. Štai eina beždžionytė keliu ir jis ima šakotis dviem kryptimis. Vienon pusėn rodyk­lė – tik gražioms, kiton – tik protingoms. Nors persiplėšk, galvoja ji prireikus pasirinkti. Skubu pasakyti, kad tai taikau ne moterims, o politinėms organizacijoms. Ir ne aš kaltas, kad žodžiai „įstaiga“, „organizacija“, „partija“ ir net „valstybė“ yra moteriškosios giminės kaip ir Rasa Juknevičienė.

Tiesą sakant, šis komentaras apie etiketes, kurios viešojo gyvenimo erdvėse pakeičia bent kokį protu suvokiamą turinį. Jos padeda paprastuoju būdu rūšiuoti žmones, draugijas ir partijas taip, kad nebūtų apie ką kalbėtis, – tik susiskirstyti ir susirikiuoti, nesukant galvos, kas bus po to. Tai lyg iš paauglystės atklydusi apsispjaudymo forma, tik be virusinio užkrato. Bet kuriuo atveju etikečių klijavimas ant bet kurio išorinės aplinkos reiškinio parodo ir tamsų infantilizmą, ir vienokį ar kitokį atsisakymą žaisti pagal proto bei pagarbos taisykles. Kita vertus, tai labai paprastas, lengvai išmokstamas veiksmas tiems, kurie neįgalūs žaisti ne tik politikos šachmatais, bet ir kortomis.

Nusižengdamas publicistikos įpročiams, nepasakysiu nieko naujo, tačiau tikiuosi reikšmingai pakartoti tai, kas daugelio pastebėta per keliolika pastarųjų metų. Pagrindinė mintis: Lietuvos politinės partijos neretai tik vaidina savo ideologinę prigimtį, formą arba kryptį, o kartais iš viso ignoruoja pavadinimo užuominą ir veiklos pobūdį. Jų etiketės kaip ir geltonosios spaudos straipsnių pavadinimai dažniausiai turi nedaug bendro su turiniu. Tarkim, Darbo partija, kuri su tradiciniu žodžio „darbas“ vartotoju – kairiuoju visuomenės sparnu – turi tiek pat bendro, kiek jūrų kiaulytė tiek su jūra, tiek su kiaule. Bet ne apie šią galios ir karjeros kuopą dabar kalba. Ideologinio, bent jau pasaulėžiūrinio skaistumo sergėtojų vaidmens viešojo gyvenimo scenoje paprastai griebiasi konservatoriai. Jie taip pat nedvejodami kalba apie save kaip dešiniąją partiją, nors jau kuris laikas kritikai stebi visiškai priešingus polinkius. Kadangi žodžiai susiaurėjusiame lietuviškos politikos žodyne atitrūkę nuo jais žymimos tikrovės, jie sklinda daug negalvojant ir taip praveria elementarios psichoanalizės vartelius. Tad imkimės naujienų, privertusių darsyk atkreipti dėmesį į vienos ilgesnį laiką viešai pamokslavusios partijos tapatybės bruožus. Tai konservatoriai, arba Tėvynės sąjunga. Jeigu naujosios partokratijos veteranai R. Juknevičienė ir Andrius Kubilius iš tiesų sąmoningai atstovauja partijai, jeigu jie išreiškia viešpataujančias nuotaikas ir pasaulėžiūrą, tai jų komentarai po savivaldos ir merų rinkimų pažeria pakankamai argumentų rimtoms svarstyboms. Sakau „jeigu“, nes nesiremiu jokia konservatorių nuomonės apklausa. Tiesiog stebiu ir stebiuosi.

Lietuvos politinės partijos neretai tik vaidina savo ideologinę prigimtį.

Dešinė politikoje pirmiausia nurodo privačios nuosavybės, kapitalizmo, laisvosios rinkos kryptį. Ar ne taip švietė mūsų laisvės žvaigždė prieš 25 metus veržiantis iš sovietų ir komunizmo narvo? Turtingų, verslių ir politiškai aktyvių piliečių kritinė minimali masė dažniausiai yra dešiniojo smegenų pusrutulio svajonė. Bet besibaigiant Lietuvos merų rinkimams, kai į dešinę pretenduojančios partijos vadai per minutę gali šešis kartus paminėti blogio šaltinius – oligarchus, o jais vadinti visus, kurie ne su lietuviškais konservatoriais, imi perkelti partinės demarkacijos kuoliukus. Putiniškas oligarchinis žodynas rodo kažką kita. Sakytum, paslėptą biurokratinio socializmo ilgesį, bet tada reikia bent truputį gerbti paprastą dirbantį, savimi ir kitais besirūpinantį žmogų. Po paskutinio konservatorių buvimo valdžioje epizodo sunku tuo patikėti. Jie tarsi negali nedalyvauti viešo užgauliojimo žaidynėse.

Pradedant senu, bet įsimintinu ir nepralenktu Kęstučio Masiulio teiginiu, kad turtingi verslininkai (ar net kapitalistai) apskritai neturėtų eiti į politiką (gali, tarkim, tik fizikai, pensininkai ir biurokratai), ir baigiant naujausiu Jurgio Razmos pasiūlymu apriboti asmenines agitacijai skiriamas demokratiniuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų išlaidas, išnyra karikatūriškas net tris pasaulėžiūrines metaforas savo pavadinime naudojančios partijos paveikslas. Anti-kapitalistiniai ir anti-pilietiniai konservatoriai, krikščionys demokratai ir dar Tėvynės sąjunga, pretenduojanti į formaliojo lietuvių patriotizmo monopolį. Nors persiplėšk!

Šiai partijai, kuri dėl unisono su prezidentūra greičiausiai net ir nesuprato, kad ji ne valdžioje, ir kuriai ima trukdyti laisvų piliečių sambūriai ir balsai, neabejotinai bus svarbūs vidiniai rinkimai. Gal išsirinktam Rimantui Dagiui padėtų prisiminti socialdemokratines aistras ir taip įveiktų dešiniojo žodyno ir kairiosios elgsenos prieštaras? Tada – į kairę! Galėtų pasirinkti ir R. Juknevičienę. Tada – žemyn! O pasukus galvas gal atsirastų naujų žodžių naujoms etiketėms. Kaip jums patiktų Nacional-biurokratų partija?

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134530 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 15:24:38 [post_date_gmt] => 2015-03-31 13:24:38 [post_content] => [post_title] => © Tomas Piliponis [post_excerpt] => Egidijus Aleksandravičius [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => a-tomas-piliponis-70 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 15:24:38 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 13:24:38 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134529 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Egidijus_Aleksandravicius-RGB-small-11.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai