Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Atėjau, pamačiau, pavogiau

Ieva REKŠTYTĖ | 2014-11-06

Meno kūrinių vagystėms grožinėje literatūroje ir filmuose netrūksta rafinuotumo. Lietuvos meno detektyvų realybė smarkiai prasilenkia su sąmonėje užsifiksavusiais įvaizdžiais.

Liepos mėnesio vakaras, lieka ketvirtis valandos iki „Arkos“ galerijos darbo pabaigos. Išjungęs šviesas darbuotojas grįžta į pagrindinę salę ir nustėrsta. Netoli įėjimo, kur prieš kelias akimirkas kabojo Miglės Kosinskaitės tapybos darbas „Pilnatis“, matyti tik plika siena. Reikia elgtis žaibiškai. Skambutis policijai, klausimai Senamiesčio kavinių lankytojams ir darbuotojams, ar šie nepastebėjo įtartino žmogaus, tempiančio beveik metro aukščio ir pločio paveikslą, pranešimas spaudai, informacija „Facebooke“… Viešumas pasiteisina: niekdarys identifikuojamas ir imamas persekioti. Galiausiai jis neatlaiko įtampos ir po kelių savaičių nuo vagystės… tapybos darbą grąžina. Pasirodo, vyriškis kentėjo nuo narkotikų priklausomybės ir už paveikslą gautus pinigus veikiausiai ketino išleisti jiems.

Ši istorija laiminga pabaiga parodė, kad net ir didelių meno vagysčių nedrebinamoje Lietuvoje būtina imtis bent jau elementarių priemonių nusikaltimams užkirsti. Juolab tai buvo antras atvejis tą patį mėnesį. Iš Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos panašiomis aplinkybėmis, darbo dienos pabaigoje, dingo dailininko Piotro Kostino paveikslas „Trapioji lygsvara“. Jo ieškoma iki šiol. Netrukus po šių praėjusios vasaros įvykių abiejų galerijų salėse sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Jei M. Kosinskaitės paveikslas nebūtų atsiradęs, „Arkos“ galerijos administracijai būtų tekę pasukti galvą, kaip atsiskaityti su autore, nes šioje įstaigoje eksponuojami meno kūriniai neapdrausti. „Galbūt būtume siūlę nemokamai surengti didelę parodą“, – svarstė galerijos vadovė Dovilė Tomkutė-Veleckienė.

Lengviausias grobis

Strateginių vagysčių, kurios vaizduojamos filmuose, detektyvuose ar įvyksta didžiuosiuose pasaulio muziejuose, Lietuvoje beveik nepasitaiko. Mūsų šalyje nusikaltimų scenarijų seka dažniausiai nupasakojama vos trimis žodžiais: atėjau, pamačiau, pavogiau. Meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis tokiu primityvumu nesistebi. Pirma, nėra itin vertingų eksponatų, antra, pavogus iškiltų problema, kur juos dėti, nes rinka itin lokali. „Vagia tie, kurie nesupranta, ką daro, o suvokiantys riziką nesiryžtų tokiam žingsniui“, – IQ samprotavo jis. Tikriausiai dėl šių priežasčių meno vertybių iš vietos muziejų dingsta itin retai. Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Paukštienė net neatsimena tokių atvejų ir paklausta dėl vagysčių statistikos tarstelėjo, kad kaupti tokius duomenis nėra reikalo.

Meno vertybių vagystės pasižymi viena nebloga ypatybe – nugvelbtas kūrinys pelno visuomenės susidomėjimą.

Muziejų gyvenimas kur kas ramesnis nei į Kultūros vertybių registrą įtrauktų (tai yra, ne muziejuose ir kitose valstybinėse saugyklose esančių) meno kūrinių. Dažniausiais vagišių taikiniais tampa atokių provincijų maldos namai. „Kaimai sunykę, bažnyčiose pamaldos nevyksta arba būna tik per šventes, tad jos ir kenčia nuo vagysčių, – apgailestavo Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Dalia Krūminienė. – Didžiausia problema, kad trūksta bažnytinių vertybių inventorizacijos. Kai dingsta, pavyzdžiui, paveikslas nuo altoriaus ir teiraujamės, kas jame pavaizduota, gauname atsakymą: „Šventasis.“ Turint tik tiek informacijos surasti pavogto kūrinio beveik neįmanoma. Jau ne vienus metus aktyviai primename, kad savininkai inventorizuotų savo turtą, o idealiausia, kad jis visas būtų nufotografuotas.“

Viena didžiausių vagysčių, įvykdytų maldos namuose, – 2003 m. Kalėdų naktį apvogta Šiluvos bažnyčia. Nusikaltėliai pagrobė auksines XVII a. tapyto paveikslo aptaisų karūnas. Nors šventovėje buvo įrengta signalizacijos sistema, tuo metu, kai darbavosi vagys, ji, kaip tyčia, neveikė. Įtariamasis surastas, tačiau karūnų išgelbėti nepavyko. Tuo metu su šia byla dirbusios kriminalinės policijos Kultūros ir meno vertybių vagysčių tyrimo poskyrio viršininkės Laimutės Šimkuvienės pasakojimu, išplėšę jas iš paveikslo nusikaltėliai relikvijas suspaudė į gniužulą ir pardavė aukso supirktuvėje.

Tuščia vieta

Meno vertybių vagystės, atmetus finansinius, kultūrinius, istorinius nuostolius, pasižymi viena nebloga ypatybe, – nugvelbtas kūrinys pelno visuomenės susidomėjimą. Žinomiausia šio teiginio iliustracija – „Monos Lizos“ vagystė 1911 m., po kurios į Luvro muziejų plūdo minios pasižiūrėti tuščios sienos, ant kurios kabojo populiarumo iki tol nesulaukusi Džokonda.

Atrodo, kad minėtoms Šiluvos relikvijoms tai irgi pridėjo žinomumo. „Karūnų dingimas išėjo į gera. Vagystė padarė didelę reklamą bažnyčiai: kai žmonės sužinojo, kad čia kadaise buvo pasirodžiusi Švč. Marija, daugiau jų pradėjo lankytis pamaldose“, – praėjus kuriam laikui po vagystės spaudai džiaugėsi klebonas.

Šią bylą narpliojusi policijos pareigūnė, dabar į pensiją išėjusi L. Šimkuvienė, pridūrė, kad už tokių nusikaltimų neretai slypi „etatiniai asmenys“, priklausomi nuo kvaišalų. „Tokius vagis nesunku pagauti, – pasakojo pašnekovė. – Jie nelabai gerai žino, ką daro, nėra nei meno vertybių žinovai, nei mylėtojai. Blogiausia, kad atlikę bausmę jie ryžtasi vogti vėl.“ Šiek tiek aukštesnio lygio nusikaltėliais ji apibūdina vadinamuosius juoduosius archeologus, kuriems, norint surasti geidžiamų relikvijų, reikia išmanyti istoriją, žinoti mūšių vietas, fronto linijas, kapavietes ir pan.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 131991 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 11:37:41 [post_date_gmt] => 2014-10-31 08:37:41 [post_content] => (Vyčio Snarskio pieš.) [post_title] => meno vagys small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => meno-vagys-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 11:37:41 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 08:37:41 [post_content_filtered] => [post_parent] => 131990 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/meno-vagys-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai