Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Atminties kolekcininkas

Ieva Rekštytė | 2014-12-09

„Mes kalbame apie kūrinį, kurio dar nėra. Galbūt jis neišeis toks, koks turėtų. Galbūt tai bus nesėkmė ar sėkmė. O mūsų kalba tada bus tik burtai“, – prieš parodą Šiuolaikinio meno centre „Labyrinthus“ svarsto Dainius Liškevičius. Venecijos bienalėje Lietuvai su projektu „Muziejus“ atstovausiantis menininkas kalbėdamasis su Ieva Rekštyte nejučia perbėga savo kūrybinio kelio punktais, tarp kurių – nuostabu ir pačiam autoriui – itin daug jungčių.

Prieš įjungiant diktofoną pasiguodėte, kad daug ką pamirštate. Gal „Muziejaus“ projektas (sukauptas jūsų kūrinių, fotografijų, daiktų, leidinių iš sovietmečio rinkinys) tam ir skirtas, kad atmintis būtų atgauta? Ar naujasis „Labyrinthus“ taip pat susijęs su atminties fiksacijomis?

– Taip, parodoje „Labyrinthus“ bus muziejiškumo, sąsajų su atmintimi, žiniomis. Tik šį kartą strategija keičiasi: jau nebeaiškinu, kaip „Muziejuje“, kad žmogus suprastų, nepasiklystų. Kai projektas atsirado knygos formatu, išgirdau ne vieną atsiliepimą, kad dabar man viskas aiškiau. „Labyrinthus“ parodai taip pat ruošiu leidinį. Jame bus sumontuoti vaizdai bei citatos, įvairių literatūros kūrinių ištraukos. Ši knygelė padės orientuotis labirinte. Arba išvis išmuš iš vėžių ir suklaidins.

„Labyrinthus“ iš esmės prasidėjo dar prieš porą metų, kai vyko paroda „Trylikto taško projekcijos“. Per jos atidarymą pareiškiau, kad tai įvadas į būsimą parodą-projektą. Savo kūrinius pastaruoju metu pradėjau vadinti projektais, o ne instaliacijomis (manau, tai jau šiek tiek pasenęs kūrinio įvardijimas), nes man svarbi kitimo galimybė. Projektas gali mažėti, didėti, trauktis ir plėstis. Pagal specialybę esu skulptorius ir pradėjęs kurti apie tai svarsčiau. Atsimenu pirmąjį darbą, kuris buvo pristatytas keliose reikšmingesnėse parodose, – tai buvo iš aliuminio išlieti daiktai-kūnai. Tada man buvo labai svarbu, kad daiktai, kuriuos pirmiausia suformavau iš plastilino, įgautų nekintamumo dimensiją, amžinybės iliuziją. O dabar, atrodo, vėl grįžtu prie plastilino (kalbu metaforiškai), nes jame užkoduotas neišvengiamas kintamumas ir transformacijos.

Ar jūsų kūriniai visų pirma reikalingi jums pačiam?

– Be abejo, kūrinys pirmiausia reikalingas jo autoriui. O gal jam ir reikalingiausias. Kitaip kokia būtų motyvacija kurti? Kuri sau, tada kitam, trečiam… Tavo idėja plinta tarsi virusas.

Sovietiniais laikais su menu susipažinta ir mokytasi tik iš reprodukcijų. Paskui nuvyksti į Paryžių ar Romą ir matai visai kitokius dalykus: „Moną Lizą“ už stiklo, apsuptą dešimčių kinų su blykstėmis, ar Bernini skulptūrą „Šv. Teresės ekstazė“ bažnyčios gilumoje, šešėlyje… Net sutrinki, ar tai tikrai tie patys kūriniai. „Labyrinthus“ parodos pradžioje operuoju laiko distancijomis: prieš 10–15 metų sukauptais vaizdais, kuriuos vis bandžiau išsaugoti. Priežastis labai paprasta – tiesiog jie man patiko. Aišku, paskui pradėjo lįsti froidizmas – neva tą vaizdą suvoki labiau, daugiau. Kitam tai tik langas, o tau – visas siužetas. Iš jų sukonstravau pasakojimą, nujaučiamą naratyvą, kurio suvokimas priklauso nuo žiūrovo imlumo ir jautrios akies. Kiekvienas vaizdas – tarsi atskiras kelias, kuriuo gali pradėti kelionę, bet jie susiję.

Laisvai gali gyventi tik tada, kai praeitis, prisiminimai tavęs neslegia, kai tu švaruskaip naujas puslapis, nauja diena.

Įdomu, kad kartais atmintyje išlieka iš pirmo žvilgsnio visiškai nereikšmingi vaizdai, tačiau su jais turi asmeninį santykį. Atsimenu, kartą važiavau pro mišką ir jo vidury pamačiau stovintį fotelį. Po dviejų mėnesių grįžau į tą vietą, stengiausi jį atrasti ir nufotografuoti. Paskui supratau, kad nieko iš to nepadarysiu, teliks sustabdytas vaizdas sau. Bet atėjo laikas ir jį panaudojau savo parodoje (įvadinėje). Tad nors ir gyvename vaizdų pertekliaus laike, vis dėlto atliekame vaizdų selekciją. Tiesa, ne visais atvejais reikia ieškoti galimybių ką nors panaudoti. Būtina šį tą pasilaikyti sau. Kai pasilieki sau, užtenka ir kitam. Kalbant konkrečiai apie parodą, žiūrovui.

Nors dabar visos mintys sukoncentruotos į „Labyrinthus“, įdomu pasiteirauti apie ruošimąsi Venecijos bienalei. Minėjote, kad jau išrinkta Lietuvos paviljono vieta.

– Taip, vieta smarkiai diktuoja būsimą „Muziejaus“ ekspoziciją, šio to bus atsisakyta, šis tas atsiras. Pirmas sumanymas buvo Lietuvos paviljoną statyti prie Šiaurės šalių. Ten kabo keturios vėliavos: švedų, norvegų, danų ir suomių. Buvau sugalvojęs, kad reikia iškelti ir lietuvišką. Parengiau vėliavos projektą, kuriame taip pat naudojama skandinaviška kryžiaus schema, bet lietuviškos spalvos. Tai būtų buvusi politinė projekcija, turint galvoje, kad Lietuva visgi turėjo labiau orientuotis į Šiaurės šalis ir jų mąstymą. O mes blaškėmės tai tarp JAV, tai tarp Vokietijos… Tačiau galiausiai nusprendžiau nebekelti tos fikcinės vėliavos. Paskui vėl bus įsižeidusių.

Vėl? Ar turite galvoje videoperformansą su vėliava ir šokoladu „Restart“ (performanse vaizduojama, kaip D. Liškevičius surūkęs cigaretę žiebtuvėlio liepsna ištirpdo šokolado plytelę ir išsitepa juo veidą, o vėliau nusivalo Lietuvos vėliava, – IQ past.)?

– Taip. Kūrinys sukurtas 2000 m. ir jį paskolinau Dariui Mikšiui, kai jis vyko į Venecijos bienalę su savo projektu „Už baltos užuolaidos“. Tad tas performansas antrą kartą išvys Veneciją ir bus Lietuvos paviljone – jis taip pat įtrauktas į „Muziejų“. Tačiau tuo metu, kai „Restart“ pasirodė, nebuvo jokio atgarsio. Norėjau tą kūrinį parodyti žymioje Krokuvos galerijoje „Bunkier Sztuki“. Parodos kuratorė pradėjo sakyti, kad atvažiuos prezidentas Valdas Adamkus, tad gal geriau eksponuokim mano darytas teatrų fotografijas (juokiasi). Tad buvo parodyti politiškai korektiškesni darbai. „Restart“ – radikalus ir provokatyvus kūrinys, ir tai puikiai žinojau. Kitaip sakant, tai buvo sąmoningas veiksmas. Tačiau jis reakcijų tesulaukė labai siaurame ratelyje.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132559 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:18:01 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:18:01 [post_content] => (Dariaus Markūno nuotr.) [post_title] => DMR_7153 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_7153-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:18:01 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:18:01 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132558 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/DMR_7153-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132560 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:18:25 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:18:25 [post_content] => [post_title] => !cid_707EC409-0B53-4808-ADA6-B62D47982039@loca smalll [post_excerpt] => Nuo 1999 m. tęsiamas performansų ciklas „Pasaulio centrai“, Vilnius. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => cid_707ec409-0b53-4808-ada6-b62d47982039loca-smalll [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:18:25 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:18:25 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132558 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/cid_707EC409-0B53-4808-ADA6-B62D47982039@loca-smalll.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 132561 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:19:01 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:19:01 [post_content] => [post_title] => !cid_F83A3D08-0F32-430B-A670-A4109C419CD2@loca smalll [post_excerpt] => 1996 m. performanso „Vėjarodis“ nuotrauka atsidūrė ant kultūros žurnalo „Nemunas“ viršelio. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => cid_f83a3d08-0f32-430b-a670-a4109c419cd2loca-smalll [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:19:01 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:19:01 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132558 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/cid_F83A3D08-0F32-430B-A670-A4109C419CD2@loca-smalll.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 132562 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:19:31 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:19:31 [post_content] => [post_title] => 05_restart copy 1 small [post_excerpt] => Projekto „Muziejus“ fragmentas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 05_restart-copy-1-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:19:31 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:19:31 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132558 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/05_restart-copy-1-small.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [4] => stdClass Object ( [ID] => 132563 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:20:11 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:20:11 [post_content] => [post_title] => !cid_403FF24B-7988-4D0C-96BE-1E41832D0A81@loca small [post_excerpt] => (Kadras iš videoperformanso „Restart“, 2000 m.) [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => cid_403ff24b-7988-4d0c-96be-1e41832d0a81loca-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:20:11 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:20:11 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132558 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/cid_403FF24B-7988-4D0C-96BE-1E41832D0A81@loca-small.jpg [menu_order] => 5 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai