Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Dabarties efektas

Ieva Rekštytė, „Intelligent Life“ | 2014-05-01

Nieko naujo, bet labai paveiku. Tokia mintis aplanko Jurgą Karčiauskaitę-Lago, vaikštinėjančią po Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) parodą „Ficcionario“. Tarp realybės ir fikcijos su juvelyre klaidžiojo Ieva Rekštytė.

 

Argentiniečių menininkui Sebastianui Diazui Moralesui puikiai pavyksta žongliruoti prasmėmis ir beprasmybėmis. Jo videokūrinys „Pasajes I“ – nuolatos laiptais kopiančio žmogaus vaizdas. Iš puošnesnių art nouveau stiliaus laiptinių jis pereina į mažiau įmantrias ar visai apsilaupiusias, iš plačių – į siauras, iš gyvenamųjų namų – į primenančias pramoninių pastatų interjerus. Aplinkos kaita tarsi atspindi į šiandienos ritmą įsipynusią praeities nostalgiją. Tik lipimo ritualas tas pats. Ir tik į viršų. Rodos, tai žūtbūt svarbu. Arba visai ne. Dėl sukeltos dviprasmybės ima atrodyti, kad S. Diazas Moralesas į šį procesą žiūri ironiškai.

Filme „Pasajes II“ menininkas tęsia kafkiškos būties temą. Vyras (kuris, kaip paaiškėja perskaičius parodos prog­ramėlę, yra S. Diazo Moraleso bičiulis menininkas Federico Zukerfeldas), varstydamas daugybę durų, eina iš patalpos į patalpą. Čia jis sporto salėje, čia tualete, bibliotekoje, valgyk­loje… Nesibaigiantis uždarų patalpų ir durų labirintas. Greta manęs įdėmiai beprasmišką žmogaus ėjimą stebinti J. Lago į ekraną žvelgia su vos pastebima šypsena, tarsi sakytų: „Kaip visa tai pažįstama.“ Vėliau, jau išėjus iš ŠMC, ji patvirtins šį spėjimą: „Tai, ką S. Diazas Moralesas rodo, kiekvienas kūrėjas apmąsto bent kartą per dieną. Žmogui trūksta vietos pasaulyje. Žiūrėjau į jo laiptus ir tas uždaras erdves, atrodo, kad ten stinga oro. Tačiau tai nėra labai pesimistiška: kai būni uždaroje erdvėje, gali pabūti su savimi, daugiau mąstyti. Tas vyras filme lipa tik aukštyn, bet į kokį aukštį įmanoma užkopti? Visomis prasmėmis. Kokias profesines ar prasmės paieškų aukštumas gali pasiekti?“

Tylėdamos judame tamsia ŠMC salės erdve iki kitos instaliacijos – didžiulio ekrano, kuriame vaizduojamas vyras sminga į skirtingų spalvų sroves. Krenta lėtai, lyg blaškydamasis per sapną, čia ekranui nušvintant skaisčiai raudona, čia atvėstant iki geliančio mėlynumo purslų. Krenta į niekur. „Kaip gražu!“ – pašnibždomis tarsteli Jurga. Iš tiesų – vaizdas hipnotizuoja. Gebėjimą įtraukti, net sakyčiau, apdumti akis taip, kad realybė ir fantazija nebebūtų atskiriamos, S. Diazas Moralesas akivaizdžiai paveldėjo iš Lotynų Amerikos tradicijos. Šiuo metu Amsterdame gyvenančio ir aktyviai po šiuolaikinio meno centrus keliaujančio argentiniečio darbai pulsuoja jo gimtajam žemynui būdingu magiškuoju realizmu. Turbūt žavingiausia tai, kad kalbėdamas apie socialines temas sugeba būti ir poetiškas, ir skeptiškas. „Jo mintys gražios ir estetiškos, bet nenaujos. O kas mene gali būti naujo? Mes labai kritiški vienas kitam ir dažnai numojame ranka į tą „nieko naujo“. Man tai neatrodo svarbus argumentas. Daug įdomiau pamatyti tai, ką menininkas galvoja iš tiesų“, – samprotauja J. Lago.

Jurga priduria, kad videomenas jai labai artimas, įprasminantis absoliučią meninę pilnatvę. Vaizdo,  garso, judesio junginys paveikia kur kas stipriau nei kiekvienas pavieniui. Juvelyrė prisipažįsta, kad jos darbe išsakyti mintis per vizualiai itin mažus daiktus darosi vis sunkiau: „Labai trūksta saviraiškos. Daug ko negali ištransliuoti.“ Šį trūkumą ji stengiasi kompensuoti. Prieš kelerius metus pradėjo ir pernai baigė romaną vaikams. Rašymas ir literatūra, anot J. Lago, visuomet yra arti juvelyrikos – kiekvienas menininkės kūrinys turi siužetą.

Prieiname prie dar vieno didžiulio ekrano, kuriame sulėtintai į daugybę dalių skyla veidrodžio šukės. Visomis spalvomis žėrintys atspindžiai krenta ir ant mūsų. Galop šukėse ima ryškėti veidai, o ilgainiui susidėlioja visas paveikslas – susirūpinusiais žvilgsniais mus stebi filmavimo grupė. Pats S. Diazas Moralesas apie savo vaizdo instaliaciją „Nuvokimas“ sako: „Veidrodis ir kino kamera įgauna galią transformuoti daiktus, jei juos pastatysime tam tikru momentu ir nukreipsime reikiama kryptimi. Mane domina veidai, kuriuos atspindi veidrodis ir kino kamera. Man įdomūs perėjimai, kuriuos jie gali atverti.“ Pereiti reikia ir mums. Kiaurai sieną. Joje žiojinti raudonai apšviesta skylė – tai įėjimas į kitą menininko videokūrinį „Orakulas“. Prisėdusios pasižiūrėti suprantame, kad šiuo darbu menininkas kviečia žiūrovus patiems būti orakulams. Dviejų ekranų vaizdo instaliacijoje keičiasi skirtingi, tarpusavyje nelabai susiję vaizdai, kuriuos sujungti gali tik savo spėjimais.

Mums išeinant iš parodos, J. Lago šypteli: „Kai turi mažai laiko, labai atidžiai renkiesi, kur jį leisti.“ Spėlioju, ar dabar tarstels, jog jaučiasi jį sugaišusi, ar pasakys, kad laikas parodoje buvo prasmingas. Vis dėlto teisingesnis antrasis variantas. „Kiek mes buvome parodoje žvelgdamos į videodarbus? Valandą? Kas dar galėtų tave išplėšti iš kasdienybės vidury dienos? Tokiais momentais susimąstai, koks menas yra lėtas ir kokia didelė prabanga vienam menininkui skirti tiek savo gyvenimo laiko. O tai, kad jis tave – hiperaktyvų šiuolaikinį žmogų – sudomino ir privertė pasilikti, jau yra didelis jo laimėjimas.“

Išėjusios iš Šiuolaikinio meno centro pastato toli nenuklystame. Patraukiame į Vokiečių gatvės restoraną pietauti ir dalytis ką tik patirtais įspūdžiais. Eidama prisimenu skambutį Jurgai ir kvietimą sykiu nueiti į kokį nors muziejų. Telefonu ji iškart entuziastingai pasiūlė ŠMC. „Tai muziejus, į kurį einu nuolat, nes noriu jausti meno pulsą, tai yra mūsų MoMA“, – argumentuoja. Nors juvelyrės gyvenimas šiuo metu dalijasi tarp Vilniaus, Niujorko ir Madrido, ji sako keliaujanti nedaug – juk dažnai skraido į tuos pačius miestus. Ir išvykusi, ir sugrįžusi J. Lago jaučia būtinybę aplankyti mėgstamiausius muziejus. „Jiems jaučiu didžiulę trauką. Turbūt menas mane įkvepia labiau nei gamta: jai jaučiuosi dar nepribrendusi arba kaip tik jau patyrusi ir palikusi praeityje.“ Reikėtų patikslinti, kad Jurga kalba apie šiuolaikinės kūrybos muziejus. Pašnekovės pozicija klasikinio meno atžvilgiu drąsi ir net šokiruojanti: „Jis yra miręs. Tai praeitis. Į klasikinio meno muziejus gali pakakti nueiti kartą gyvenime, o šiuolaikinio meno reikia dažnai, nes jis gyvas, kvėpuoja. Jis yra apie dabartį, apie šiandien. Praeitis yra atspirties taškas, tačiau ji kažką sukūrė ir nuvyto. Tai vaisių nebeduodantis augalas.“ Menininkė kalba tvirtai, ramiai ir darydama pauzes, tarsi palikdama erdvės neišsakytiems pamąstymams. Pauzė ir po pareiškimo apie klasikinį meną. Tačiau trumpa. „Kiek norėjau klasikinio meno, tiek ir pamačiau. Klausimas, kiek noriu dar.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 128097 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 15:47:53 [post_date_gmt] => 2014-04-29 12:47:53 [post_content] => (D. Markūno nuotr.) [post_title] => Jurga Lago [post_excerpt] => S. Diazas Moralesas instaliacijoje „Nuvokimas“ svarsto veidrodžio ir kino kameros galią transformuoti daiktus. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_9366 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 15:47:53 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 12:47:53 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128096 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/DMR_9366.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 128098 [post_author] => 581 [post_date] => 2014-04-29 15:48:08 [post_date_gmt] => 2014-04-29 12:48:08 [post_content] => (D. Markūno nuotr.) [post_title] => Jurga Lago [post_excerpt] => J. Lago žavisi instaliacijos „Krentantis“ vizualumu. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_9380 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-04-29 15:48:08 [post_modified_gmt] => 2014-04-29 12:48:08 [post_content_filtered] => [post_parent] => 128096 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/04/DMR_9380.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai