Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Dovana Vilniui

Elvina Baužaitė | 2014-11-11

Poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas, daugiau nei dešimties knygų autorius, už eilėraščių rinkinį „Lapkričio atlydys“ ir Johano Wolfgango Goethe’s tragedijos „Faustas“ vertimą pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, nuo 2011 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Tačiau A. A. Jonynas pirmiausia yra vilnietis ir šitai liudija ne tik gimtosios, gyvenamosios vietos įrašai, bet ir poezijos knyga „Vilnius. Upė teka apačioje“. Iš tiesų tai – trys knygos, tiksliau,  rinkiniai, ir ne tik eilėraščių. Taip pat Algio Griškevičiaus, ne vieną apdovanojimą pelniusio tapytojo, fotografo, o visų pirma – vilniečio, paveikslų.

Knygoje susitinka du Vilnių mylintys menininkai, būtent mylintys, ne įsimylėję – matantys tik nusaldintą grožį, nepastebintys to, kas prasilenkia su tobulybe, grožio idealais, bet yra esminga, nes tikra, sukurta kasdienybės bjaurumo estetikos: „Amžių suraukšlėtam grindiny / naktį aidi žingsniai purvini / veidrody mėnulio atspindėję švyti / aptrupėjusios tarpuvarčių raudonos plytos“ (p. 25). Tuo grožisi tik daugybę metų ištikimai mylintys. Viename interviu A. A. Jonynas prisipažino fotografuojantis Vilnių, kurio kiekvienas užkampis, skersgatvis, kiemas – įstabiai stebuklingas. Poetas teigė norintis išsaugoti kintantį miestą, nes vėliau jo tokio nebebus: „<…> mes jau nieko šiam pasauly nepažįstame <…> mieste mano mieste paranojinis / tu žiaurus tu vis nuo mūsų tolinies“ (p. 7). Jis sakė galvojantis apie fotografijų albumą pavadinimu „Vilniaus paslėpsniai“. Tad „Vilnius. Upė teka apačioje“ yra tarsi sumanymo pradžia, žodžio tesėjimas.

A. A. Jonyno eilių ir A. Griškevičiaus tapybos susitikimo autorė – knygos sudarytoja, fotografė Eglė Deltuvaitė, kurios dėka vyksta meno kūrinių dialogas. Todėl leidinys – multimedialus. Ši sąvoka vartojama ne dėl to, kad dabar populiaru kalbėti neretam nieko nesakančiais informacinių technologijų terminais. Multimedialumas – šios knygos ypatybė, ne tik skirianti ją iš kitų poezijos ar dailės rinkinių, bet esanti jos išskirtinė žymė, neabejotino unikalumo įrodymas. Dar vienas šio meno kūrinio autorius – knygos dailininkas, fotografas Gytis Skudžinskas. Jo sumanymu išleista ne viena, o trys atskiros rinktinės, gaubiamos dailaus juodo aplanko it dovanos pakuotės, glaudžiamo͂s, spaudžiamo͂s trijų gumyčių. „Vilnius. Upė teka apačioje“ – tai dovana Vilniui, vilniečiui, pirmą kartą atvykusiam ar nuolat besilankančiam svečiui.

Kiekviena iš trijų rinktinių parašyta skirtinga kalba: lietuvių, vokiečių, anglų. Galima manyti, kad keičiasi tik jos, tačiau kita kalba – tai ir kiti paveikslai, tad kuria jų skaitysi, kitus paveikslus išvysi – kitokį Vilnių sutiksi. Eilėraščiuose jį matome iš šių dienų klajoklio perspektyvos, todėl miestas yra netikėtas, įprastai neregimas, tačiau kasdieniškas. Paribio žmogaus pažįstamas, patiriamas Vilnius – gamtiškas, dažnai naktinis, asmeniškai autentiškas. Žmonės kuria miestą, jie ir yra miestas, kiekvieno buvimas – dalis Vilniaus veido.

„Vilnius. Upė teka apačioje“ ne realistinis (ai) rinkinys (iai), tai realybės ir fantazijos susitikimas. A. A. Jonyno eilėraščiuose vaizduojama pasakiškumo, ūkanotos mistikos persmelkta miesto būtis kuri veda į siurrealų A. Griškevičiaus paveikslų Vilnių. Tapybos darbuose miestas matomas kaip „Povandeninis Vilnius“, patiriantis „Eilinį bandymą pakilti“ ar tapęs „Kambariniu miestu“. Paveiksluose beveik nematyti žmonių, žvilgsnis nukreiptas į statinius – miesto kūną, kuris dažnai kiek apleistas, griūvantis ar statomas, kitaip sakant, liudijantis kasdienybę, kurioje neretai žaidžiama. Pats miestas virsta žaidimo erdve, žaidimu „Stalinis golfas“.

Šis leidinys – magiškojo realizmo lyrika apie Vilnių, Vilniui, kiekvienam kuriančiam, kenčiančiam, besižavinčiam nepaprastai įprasta kasdienybe, kurios daugiau tokios ir taip nebebus. Vilniuje susitinka A. A. Jonynas ir A. Griškevičius, eilės ir paveikslai, pinasi, viena kitą papildo skirtingos kalbos. Visa tai vyksta skaitytojo, žiūrovo – dalyvio – akivaizdoje, esant nepažiniai pažiniam Vilniui.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132267 [post_author] => 504 [post_date] => 2014-11-11 11:15:19 [post_date_gmt] => 2014-11-11 09:15:19 [post_content] => [post_title] => Vilnius [post_excerpt] => Antanas A. Jonynas, Algis Griškevičius, „Vilnius. Upė teka apačioje“, „Kultūros meniu“, 2013 m., 38 p. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vilnius-3 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-11 11:15:19 [post_modified_gmt] => 2014-11-11 09:15:19 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132266 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Vilnius.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai