Ronaldas Buožis ir filmavimo kamera neatskiriami panašiai kaip angliška popiečio arbatėlė su pienu. Talentingasis operatorius R. Buožis vienas iš daugelio jaunuolių nusprendęs karjeros iššūkių ieškoti svetur.

Filmavimu susižavėjęs dar besimokydamas mokykloje, sėkmingai susukęs kelis lietuvių atlikėjų Leono Somovo ir Jazzu muzikinius vaizdo klipus, šiandien R. Buožis imasi kur kas sudėtingesnių projektų, kurie įpareigoja daug keliauti. Artimiausiu metu Ronaldas planuoja kelionę į Maroką, kur dykumoje bus filmuojamos vieno serialo senovinės epinės kovos scenos.

Gavęs pasiūlymą filmuoti vienam iš didžiausių Artimųjų Rytų TV kanalui „MBC“, Ronaldas nedvejodamas sutiko. „Kadangi logistiškai labai sudėtinga atvežti filmavimo scenai reikalingus dramblius, lengviau juos realistiškai nupiešti kompiuteriu“, – savo vaidmenį kuriant kovos scenas TV serialui įvardija Ronaldas. Jis pripažįsta, kad geriausiai darbas vyksta su žmonėmis, su kuriais jau esi dirbęs, kitaip sakant, grįžtantys kontaktai yra labai svarbūs, todėl operatorius džiaugėsi galėdamas Maroke dirbti su jau pažįstamu režisieriumi.

„Dažniausiai režisierius ir operatorius kartu nusprendžia, kaip filmas turėtų atrodyti ir kaip jį reikėtų įgyvendinti“, – apie operatoriaus-statytojo kasdienybę pasakoja Ronaldas. Pasak jaunuolio, vieniems režisieriams svarbu suderinti visas įmanomas detales ir smulkmenas, o kiti palieka vietos pasireikšti operatoriaus išradingumui ir fantazijai, todėl labai svarbu iš pat pradžių pajusti, ko nori režisierius.

Bet šio pajutimo nėra išmokstama universiteto suole, jis ateina per praktiką ir nuolatinį darbą. „Turėdamas laisvo laiko eidavau virti kavą kino aikštelėse, o kiek vėliau ėmiau asistuoti operatoriams“, – apie tai, kaip dar būdamas studentas įgijo techninių įgūdžių, prisimena Ronaldas. Jis sutinka, kad išmokyti jausti kamerą negali joks dėstytojas ar knyga, bet tai yra kiekvieno būsimo operatoriaus užduotis ir kuo anksčiau tai kiekvienas supranta, tuo jo darbas ateityje bus sėkmingesnis, tuo greičiau jis sugebės geriau prisitaikyti prie rinkos, kuri toli gražu nėra paprasta.

Pasak Ronaldo, techninių triukų su laiku galima išmokti, kartu atsiranda ir kontaktai, bet svarbiausia vis dėlto išlieka asmenybė ir sugebėjimas bendrauti su skirtingais žmonėmis. „Pradedantieji filmuoti dažnai nusivilia, nes ateina su išankstiniu įsitikinimu, kad techninės žinios jiems automatiškai atvers visa duris“, – supratęs, kaip veikia filmavimo industrija užsienyje, pasakoja Ronaldas. Anot operatoriaus, kai kurie žmonės tiesiog nesugeba prisitaikyti ir dirbti komandoje, o kine be didžiulės, darniai dirbančios komandos, neįmanoma pasiekti gerų rezultatų.

Kaip ir galima tikėtis, pats filmavimo procesas nėra ilgiausiai trunkanti kino kūrimo proceso dalis, dažniausiai didžiąją laiko dalį atima pasiruošimai filmavimui. „Skubėti negalima, negali matytis, kad kažkur paskubėta, nes tai paskui rėš akį filmo žiūrovams kino salėse“, – pasakoja Ronaldas. Pasirodo, kartais tarp dviejų iš eilės einančių filmo kadrų, filmuotų tame pačiame kambaryje, gali būti net kelių savaičių skirtumas, todėl vietos klaidoms tokiais atvejais apstu. „Kita vertus, jeigu žiūrovas pastebi smulkias tęstinumo klaidas, vadinasi, filmo istorija nelabai verta dėmesio“, – neskuba teisti savo gildijos narių R. Buožis.2 psl. >>