Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Kultūra

Intelektui ir tragedijai

Ieva Rekštytė | 2015-09-30

Dar dviejų didelių užmojų projektų rengėjų pastangomis Holokausto aukų atminimas iš esmės naujai bus įamžintas sostinės Panerių miške, o kultūrinis žydų palikimas – perkeltas į virtualybę.

 

Vienas ambicingiausių žydų kultūros paveldo išsaugojimo užmojų – „YIVO Vilniaus projektas“, vykdomas Žydų mokslinių tyrimų instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Taip vadinasi planas per septynerius metus išsaugoti, suskaitmeninti, aprašyti ir virtualiai suvienyti YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas Niujorke ir Vilniuje.
Judaikos žinovės dr. Larisos Lempertienės teigimu, šis titaniškas projektas neabejotinai užpildys daug trūkstamų ar menkai žinomų žydų istorijos ir kultūrinio gyvenimo puslapių. Anot bibliografės, pradiniu projekto impulsu tapo apie 30 dėžių su vertingais žydų kultūros dokumentais, kuriuos 2013 m. nutarta identifikuoti ir aprašyti. „Įtarėme, kad didžioji dalis susijusi su YIVO institutu, kai šis dar veikė Vilniuje nuo 1925 m.“, – sakė L. Lempertienė.

Per Antrąjį pasaulinį karą šio instituto archyvas pateko naciams į rankas. Didelė jo dalis buvo sunaikinta, bet vėliau, jau Jungtinėse Amerikos Valstijose atkurtam YIVO pavyko surasti nemažai išlikusių dokumentų Vokietijoje. Daug išsaugojo ir paslėpė patys žydai Vilniaus gete. Tiesa, ne tik jie ėmėsi šios rizikingos veiklos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – lietuvių bibliotekininkas Antanas Ulpis, nemažą archyvą saugojęs daugiau nei keturis dešimtmečius.

„YIVO Vilniaus projektas“ apima apie 10 tūkst. retų ir unikalių knygų, apie 1,5 mln. dokumentų. Tai literatūros kūriniai, laiškai, memuarai, fotografijos, teatro afišos, laikraščiai iš daugiau nei 500 metų žydų gyvenimo Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitose Rytų Europos šalyse. Visas šis archyvas po septynerių metų bus suskaitmenintas ir nemokamai prieinamas pasaulio mokslininkams bei plačiajai visuomenei.

 

Atminties miške

Kultūros ministerijai ir Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui 2014 m. paskelbus Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo projekto konkursą, per vos daugiau kaip du mėnesius sulaukta net šešiolikos idėjų projektų iš Lietuvos ir užsienio. Palankiausiai įvertinti du pasiūlymai: Ronaldo Pučkos vadovaujamos architektų komandos projektas „Šnabždesių miškas“ ir Petro Išoros, Lino Lapinsko ir Onos Lozuraitytės „Matyti tyloje“. Tačiau tiek vienai, tiek kitai architektų grupei vis dėlto pasiūlyta projektus patobulinti, ir netrukus iš šių dviejų bus išrinktas geriausias.

Anot Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti vadovo Zigmo Vitkaus, šiuo metu memorialo teritorija menkai pritaikyta didesniam lankytojų srautui – nėra administracijos pastato ir patalpų kultūros bei edukaciniams renginiams. Be to, trūksta daugelio infrastruktūros elementų: informacinių stendų ir ženklų su nuorodomis apie duobes, takus, barakus, tranšėjas ir kt. Vadovo manymu, ypač svarbu suformuoti naują ekspoziciją, kuri masinių žudynių vietos istoriją bei jos svarbą Lietuvos ir kitų šalių kultūroms atskleistų išsamiai ir aiškiai.

„Natūralu, kad kyla įvairių diskusijų, kaip turėtų atrodyti memorialas, – pripažino Z. Vitkus, – Sprendžiame, ką daryti su konkrečiais sovietmečiu atliktos Panerių memorialo rekonstrukcijos architektūriniais elementais, kurioje vietoje būtų geriausia siūlyti architektams projektuoti lankytojų centrą, ką reikėtų pertvarkyti miške. Klausimų daug, jie įdomūs, reikalaujantys ir istorinių žinių, ir intuicijos.“

Replikas, kad memorialas yra per daug atkampus, Z. Vitkus atremia vienu argumentu: „Nusikaltimo vietos pakeisti neįmanoma: ji yra ten, kur yra. Nacių režimas masinėms žudynėms pasirinko būtent Panerius – vietą prie geležinkelio stoties, prie Vilniaus–Gardino plento, pušyne, sovietų nebaigtoje statyti degalų bazėje. Jei žvilgtelėtume į kitas panašias vietas, jos taip pat dėl suprantamų priežasčių yra atokiai“, – kalbėjo jis. Tikimasi, kad memorialą pavyks atnaujinti per artimiausius kelerius metus.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 136926 [post_author] => 581 [post_date] => 2015-09-01 10:23:34 [post_date_gmt] => 2015-09-01 08:23:34 [post_content] => (V. Vitkauskaitės nuotr.) [post_title] => Panerių memorialas [post_excerpt] => Nusikaltimo vietos pakeisti neįmanoma: ji yra ten, kur yra. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_0807 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-09-01 10:23:34 [post_modified_gmt] => 2015-09-01 08:23:34 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136920 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/09/IMG_0807.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai